Kaip nemokamai apsaugoti kompiuterį nuo virusų

„Sveiki, šiuo metu vykdome mūsų klientų apklausą, siekdami išsiaiškinti, ar jie naudojasi savo banko sąskaitomis. Prašome prisijungti ir patvirtinti, kitaip jūsų banko sąskaita bus panaikinta“, – tai tik vienas iš daugelio apgaulingų laiškų variantų, kuriuos bemaž kasdien gauname į savo el. pašto dėžutes.

Per pirmus tris šių metų mėnesius su bandymais pavogti pinigus iš banko internetinių sąskaitų susidūrė pusantro karto daugiau vartotojų nei prieš tai buvusį ketvirtį.<br>123rf nuotr.
Per pirmus tris šių metų mėnesius su bandymais pavogti pinigus iš banko internetinių sąskaitų susidūrė pusantro karto daugiau vartotojų nei prieš tai buvusį ketvirtį.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eimantas Mikšys

Jul 2, 2015, 3:48 PM, atnaujinta Oct 28, 2017, 8:00 AM

Nuo tokių laiškų neapsaugotas nė vienas – visų bankų atstovai perspėja saugotis ir būti atidiems internete. Ši taisyklė galioja ne tik peržiūrint el. laiškus. Atidiems reiktų būti ir parsisiunčiant ar diegiant įvairias programas, ypač jei jų kūrėjai nėra autorizuoti ir jais yra pagrindo nepasitikėti.

Kibernetiniai nusikaltėliai pastaruoju metu visais įmanomas būdais stengiasi įdiegti konfidencialios informacijos perėmimo funkcijas, kad gautų prieigą prie banko sąskaitų ar mokėjimo sistemų. Kaip nuo to apsisaugoti ir užkirsti kelią ateities grėsmėms? Ar galima apsaugoti savo kompiuterį nemokamai?

Pavojus didėja

Remiantis „Kaspersky Lab“ duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius su bandymais pavogti pinigus iš banko internetinių sąskaitų susidūrė pusantro karto daugiau vartotojų nei prieš tai buvusį ketvirtį.

Lietuvoje lokalių grėsmių skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus: nuo kiek daugiau nei 400 tūkstančių atvejų 2014-ųjų sausio-kovo mėnesiais iki daugiau nei pusantro milijono atvejų per tą patį laikotarpį šiemet.

Internetinių grėsmių skaičius Lietuvoje taip pat ženkliai padidėjo – aptikta daugiau nei milijonas incidentų pirmąjį 2015 metų ketvirtį. Praėjusiais metais tokių grėsmių skaičius Lietuvoje siekė 645 tūkstančius.

„Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau kuria ir taiko daugiafunkcius atakų instrumentus. Jie nuolat keičia ir plečia jau paleistų virusų funkcionalumą ir tai padeda jiems greičiau siekti tikslo – gauti prieigos duomenis valdyti aukų sąskaitas“, – teigė „Kaspersky Lab“ vyriausiasis regiono ekspertas Didžiojoje Britanijoje Davidas Emas.

Kaip saugotis?

Dažnai vartotojas gali nė nenutuokti, kad jo įrenginys užkrėstas. Anot eksperto, užkrėtimą gali liudyti tokie požymiai kaip pažįstamų žmonių skundai apie jūsų vardu siųstus šlamštlaiškius arba iš jūsų mobiliųjų ar bankinių sąskaitų dingę pinigai.

Tokiu atveju verta atlikti šiuos veiksmus:

1. Nuskenuoti įdiegtas programėles naudojant antivirusinę programą, kuri identifikuos ir pašalins kenkėjišką programinę įrangą.

2. Pasirūpinti asmeniniais ir banko duomenimis, kurie galėtų būti pavogti. Rekomenduojama iškart pakeisti internetinės bankininkystės ir kitų paslaugų bei sąskaitų slaptažodžius.

Vertėtų nepamiršti, kad daugeliu atvejų virusas stengiasi neatskleisti savo buvimo įrenginyje – juk tai leidžia sukčiams kuo ilgiau naudotis neteisėtais pranašumais. Norėdami būti ramūs dėl savo įrenginio saugumo, naudokite patikimus apsaugos produktus.

Mokamų sprendimų kūrėjai pastebi, kad nemokamos antivirusinės programos turi mažiau funkcijų ir negali pasiūlyti visokeriopos įrenginio apsaugos. Ar namų vartotojams būtina mokėti už kompiuterio apsaugą? Ko gero, geriausias patarimas jums – išbandykite bent keletą nemokamų apsaugos sistemų ir patys nuspręskite, ar saugos lygis yra pakankamas, ar vertėtų investuoti į aukštesnio lygio apsaugą.

Nemokami sprendimai

PCmag.com išrinko geriausias nemokamas antivirusines programas, kurios gali užtikrinti geriausią jūsų kompiuterio apsaugą. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad geriausiųjų sąrašai nuolatos keičiasi – po pusmečio geriausi sprendimai gali būti jau kiti.

Pateikiame 2015-ųjų pradžios geriausių programų trejetuką:

Panda Free Antivirus 2015 – nemokamų antivirusinių programų šlovės galerijoje pirmoji vieta atiteko būtent šiai programai tiek pagal portalo redakcijos vertinimus, tiek pagal kai kurių nepriklausomų laboratorijų vertinimus. Šią programą galima įdiegti vos dviem paspaudimais. „Panda Free Antivirus 2015“ pasirūpins, kad neparsisiųstumėte kenkėjiškų programų – ji blokuoja puslapius, kuriuose gali tykoti piktadariai bei skenuoja visus parsisiuntimus ir iškart ištrina žalingus jūsų kompiuteriui. „AV-Test Institute“ ekspertai antivirusines programas vertina trijose kategorijose: apsauga, veikimas bei naudojimasis. Būtent ši programa surinko maksimalų balų skaičių, kartu su „Bitdefender“ ir „Kaspersky“. Kūrėjai siūlo ir mokamą versiją, tačiau didžioji dalis reikalingiausių apsaugos sistemų yra įdiegta jau nemokamoje versijoje.

Bitdefender Antivirus Free Edition – tai programa tiems, kurie ieško patikimos, tačiau tylios apsaugos sistemos. Jūs praktiškai net nepastebėsite, kad „Bitdefender“ veikia kompiuteryje. Iki tol, kol parsisiųsite ar bandysite įdiegti žalingą programą. Programos valdymas neįtikėtinai paprastas, be to, ji puikiai susitvarkė su kenkėjiškų programų blokavimu bei ištrynimu, taip pat pademonstravo geriausius rezultatus fišingo (kai apgaulingais būdais bandoma išvilioti jūsų duomenis) testuose. Kiek sunkiau jai sekėsi susitvarkyti su kenkėjiškų programų įdiegimu, be to, klientai aptarnaujami tik elektroniniu paštu – jei reikia skubios pagalbos, teks laukti stebuklo.

Malwarebytes Anti-Exploit Free – tai nėra standartinė antivirusinė programa. Jums vis dar reikės įprastinės apsaugos, kuri apgintų jus nuo senų virusų, Trojos arklių ar kitų kenkėjiškų programų. Tačiau vien antivirusinė vargu ar susidoros su naujomis grėsmėmis. Programa apsaugo „Java“ bei naršykles, užima mažai kietojo disko talpos.

Ateities rūpesčiai

Atėjo laikas, kai prie interneto jungiami buitiniai įrenginiai ir net automobiliai, atsiranda nešiojamųjų įrenginių. Visa tai sukuria didžiules naujas galimybes ir perspektyvas. Tačiau vadinamasis „daiktų internetas“ atneša ir didesnę riziką.

„Jei kalbėtume apie dabar paplitusias išmaniąsias apyrankes, kurios įsimena informaciją apie savininko judėjimą, globaliai mąstant, panašios informacijos nutekinimas gali būti nemalonus, tačiau tai ne baisiausia problema.

Yra ir kita „daiktų interneto“ dalis – tai sistemos ir paslaugos, kurios gali būti glaudžiai integruotos su kritine infrastruktūra. Ir šiuo atveju saugumas tampa tokiu pat svarbiu klausimu, kaip ir šios infrastruktūros viena ar kita dalis“, – įsitikinęs D.Emas.

Pavyzdžiui, gavę gatvių eismo sistemos valdymo kontrolę sukčiai gali sujaukti transporto darbą arba tyčia sukelti avariją. Tokie veiksmai gali turėti tiesioginę įtaką ekonomikai ir mūsų kasdieniam gyvenimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?