Užtat pavasarį ir vasarą buvo gausu vadinamųjų „Nigerijos“ šlamštlaiškių: tikroviškoms istorijoms kurti sukčiai pasitelkė garsiai nuskambėjusius pasaulio įvykius: žemės drebėjimą Nepale, prezidento rinkimus Nigerijoje ir netgi vasaros olimpines žaidynes, vyksiančias Rio de Žaneire tik ateinančiais metais.
Masalai buvo visiškai tradiciniai: vartotojas gaudavo laišką iš tam tikros „oficialios“ organizacijos, prašančios padėti surinkti lėšas nukentėjusiesiems, arba rasdavo turtingų „pabėgėlių“ prašymą padėti jiems išvežti pinigus iš šalies už tam tikrą mokestį. Artėjančios olimpiados atveju sukčiai sukūrė istoriją apie laimėjimą loterijoje.
Pasipylė brukalų ir dėl eilinio „Google“ paieškos algoritmo atnaujinimo, kai mobiliuosiuose renginiuose į viršutines rastų resursų pozicijas pradėjo kilti tinklalapiai, adaptuoti būtent mobiliosioms platformoms. Dėl to ženkliai išaugo šlamštlaiškių su pasiūlymais apie panašių tinklalapių kūrimą, taip pat plėtros skaičius. Abejojančiuosius programišiai gąsdino nusmukimu į naršymo puslapių apačią ir didelės potencialių klientų dalies praradimu.
Tarp kenkėjiškų priedų, platinamų antrojo ketvirčio šlamštlaiškiuose, didelę dalį sudarė virusai, realizuoti kaip padirbti HTML puslapiai ir nukreipiantys vartotojus į padirbtus tinklalapius. Be to, pavasarį programišiai aktyviai siuntė laiškus su nepopuliarių archyvavimo formatų priedais – .cab ir .ace. Tikriausiai, tai buvo daroma norint apgauti vartotojus, žinančius, kad iš nežinomų siuntėjų gautuose failuose su populiariais archyviniais išplėtimais .zip ir .rar neretai yra kenkėjiškų programų.
„Laiškai su prisegtais failais ypač pavojingi – atvertus priedą galima užkrėsti kompiuterį. Sukčiai maskuoja pranešimus kaip verslo susirašinėjimą. Be to, tokie laiškai apipavidalinami taip pat, kaip tikrieji, tad gavėjas nė nesuabejoja jų tikrumu.
Laiškuose gali būti tik trumpas tekstas su nurodymais, kad išsami informacija – pridedame faile. Todėl vartotojams reikia būti itin atsargiems, ypač gavus laiškų iš nežinomų siuntėjų, ir pasikliauti tik patikimu apsaugos sprendimu“, – pažymi Tatjana Ščerbakova, „Kaspersky Lab“ vyriausioji šlamštlaiškių tyrimo analitikė.
Antrąjį šių metų ketvirtį pirmąsias tris vietas tarp brukalų siuntėjų vėl pasidalijo JAV (beveik 15 proc. pasaulio šlamštlaiškių), Rusija (8 proc.) ir Kinija (7 proc.). Daugiausia kenkėjiškų šlamštlaiškių gavo Vokietijos vartotojai – beveik 20 proc. šio srauto nusėdo šios šalies vartotojų el. pašto dėžutėse.
