Ministro siūlymas – lietuvius palikti be ryšio ir be pinigų

Mobiliojo interneto sparta ir ryšio aprėptis Lietuvoje per didelė, o pinigų valstybės biudžetas turi per daug. Toks įspūdis susidaro skaitant susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pasirašytą dokumentą, adresuotą Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Ministerija savo įtaka naudojasi siekdama sudaryti palankesnes sąlygas į mobiliojo ryšio rinką žengti jos pačios valdomai įmonei Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui).

Susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus teigimu, aukciono sąlygose numatyta 5 mln. eurų pradinė kaina už teisę naudoti vieną radijo dažnių blokų paketą yra per didelė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus teigimu, aukciono sąlygose numatyta 5 mln. eurų pradinė kaina už teisę naudoti vieną radijo dažnių blokų paketą yra per didelė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

Sep 17, 2015, 5:34 PM, atnaujinta Oct 15, 2017, 8:27 AM

RRT iki šios savaitės laukė pastabų ir pasiūlymų dėl aukciono suteikti teisę naudoti radijo dažnius iš 900 ir 1800 MHz juostų.

Šiuo metu jais naudojasi trys didieji mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“. Tačiau minėtų dažnių (tiksliau, ruoželio iš 900 MHz juostos) gviešiasi valstybės valdomas Telecentras, mat be jo tapti visaverčiu ketvirtuoju Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriumi ir konkuruoti su milžinais jam būtų itin sunku.

Susirašinėjimų laikas baigėsi ir RRT paviešino gautus pasiūlymus. Sutapimas ar ne, Susisiekimo ministerijos ir jos valdomo Telecentro priekaištai visiškai sutampa, nors iki šiol tiek ministerijos, tiek jos valdomos įmonės atstovai dievagojosi, kad jokių išskirtinių sąlygų ar protekcijų žengdamas į mobiliojo ryšio rinką Telecentras neturės.

Milijonų nereikia

Manote, Lietuvos biudžetas skylėtas? Susisiekimo ministrui taip neatrodo: anot jo, aukciono sąlygose numatyta 5 mln. eurų pradinė kaina už teisę naudoti vieną radijo dažnių blokų paketą yra per didelė.

„Manome, kad ši kaina nėra racionaliai pagrįsta ir drastiškai skiriasi nuo pradinės kainos, taikytos aukcione už teisę naudoti radijo dažnius iš 800 MHz suporuotos radijo dažnių juostos“, – nurodo R.Sinkevičius.

Trys laimėtojai – susidarytų bent 15 mln. eurų. Nors, tikėtina, sumos dar išaugtų, nes norėdami parankesnių dažnių konkurentai siūlytų ir didesnes sumas. Bet bus tų pinigų – svarbiau pasirūpinti ministerijos valdoma įmone.

Analogišką pastabą (bei tą patį 800 MHz konkurso pavyzdį) pateikė ir Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris. Nieko nuostabaus: 5 mln. eurų valstybės valdomai įmonei, kuri keletą metus iš eilės skaičiavo nuostolius, būtų rimta kliūtis.

Esami mobiliojo ryšio milžinai siūlomos pradinės aukciono kainos neginčija, tačiau jiems įtarimų sukėlė sąlyga, kad aukciono dalyvis turi pateikti garantinį raštą tik 500 tūkst. eurų sumai. Esą tokia suma nėra pakankama užtikrinti, kad aukciono dalyviai bus pajėgūs prisiimti keliamus įpareigojimus.

Kokybė – ne prioritetas

Susisiekimo ministrui taip pat nepatinka, kad radijo dažnių aukcioną galės laimėti tik trys dalyviai. Jis siūlo sukarpyti esamus ruožus perpus ir skelbti šešis laimėtojus.

Tą patį, tik išsamiau, nurodė ir R.Šeris. Anot jo, dažniai turėtų būti padalyti į 6 nesuporuotus blokus, o jų laimėtojai skelbiami atskirai (t.y. dalyvis galėtų pretenduoti tik į 900 MHz arba tik į 1800 MHz dažnių juostą).

Vieno iš mobiliojo ryšio operatorių atstovas, nenorėjęs viešinti pavardės, tokį siūlymą vadino absurdišku: „Paprastai sakant, jiems atrodo, kad šiuo metu mobiliojo interneto sparta Lietuvoje yra per didelė. Nes jei operatoriai gaus perpus siauresnes juostas, esamus mobiliojo interneto greičius lietuviai galės užmiršti.“

R.Šeris aiškina žinąs išeitį. „Jeigu mobiliųjų operatorių valdomų dažnių plotis sumažėtų (perpus – aut.), mobilieji operatoriai ir toliau galėtų dirbti ant tos pačios dažnių juostos, nekeisdami teikiamų balso ir duomenų perdavimo paslaugų kokybės ir apimties. Tam jie turėtų atlikti santykinai nedideles papildomas investicijas (pvz., įsigyti kompresorinę įrangą)“, – teigė jis.

Ryšys visur – perteklinis reikalavimas

Dar vienas R.Sinkevičiaus ir R.Šerio choru išsakytas pasiūlymas – atsisakyti reikalavimo aukciono laimėtojams užtikrinti, kad nuo 2017-ųjų lapkričio 1 d. jų tinklas dengtų ne mažiau kaip 98 proc. Lietuvos teritorijos.

Anot jų, toks reikalavimas yra palankus esamiems mobiliojo ryšio operatoriams ir riboja galimybes dalyvauti aukcione kitiems ūkio subjektams. Tokiems, kaip Telecentras, kuriam būtų sudėtinga pasiekti tokį ryšio padengimą per tokį trumpą laiką naudojant šiuo metu turimus dažnius.

Taip pat vyrų netenkina aukciono kvalifikacinis reikalavimas, kad dalyvis ne mažiau kaip 5 metus nepertraukiamai verstųsi viešųjų telefono ryšio arba duomenų perdavimo paslaugų teikimu ir turėtų ne mažiau kaip 20 tūkst. abonentų. Šis reikalavimas, jų nuomone, panaikina galimybę patekti į rinką naujiems ar mažesniems operatoriams – kitaip sakant, Telecentrui.

Rinkos dalyvių pastabas ir pasiūlymus dėl 900 ir 1800 MHz dažnių aukciono numatoma aptarti ateinantį trečiadienį.

Kur trys šoka, ketvirtas nereikalingas

Primename, kad Telecentro valdyba yra pritarusi migravimui nuo šiuo metu naudojamos „WiMax“ technologijos į LTE, valstybės įmonė jau perka reikiamą įrangą.

Valstybės įmonės planams veržtis į rinką, kurioje vyksta sveika konkurencija, nepritaria ne tik esami rinkos milžinai, bet ir asociacija „Infobalt“, Lietuvos verslo konfederacija. Esą Telecentro planai nėra ekonomiškai pagrįsti, todėl ne tik nesukurs pridėtinės vertės vartotojams, bet ir lems ilgalaikius veiklos nuostolius, pastovų išorinio finansavimo poreikį ir žalą konkurencingoje rinkoje veikiančiam privačiam verslui.

Telecentro užmojus kritiškai vertina ir Ūkio ministerija: anot jos specialistų, tai gali pažeisti įstatymus ir Konstituciją. „Valstybei reikėtų vengti per savo kontroliuojamus ūkio subjektus ūkinę veiklą vykdyti tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs ūkio subjektai, kadangi tai galėtų pažeisti įstatymuose ir Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Valstybės valdomi ūkio subjektai neturi būti privilegijuojami kitų privačių toje rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu“, – anksčiau nurodė Ūkio ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.