1. Spausk švelniai
Kai fotografuoji save telefoną laikydamas ištiestoje rankoje, dažniausiai nuotrauka nepavyksta ne todėl, kad ką nors sugalvojai blogai, nepakankamai patempei lūpą, užmiršai užsisegti liemenėlę ar ne taip išrietei klubą.
Nesakome, kad išvardyti dalykai nesugadins kadro, tačiau dažniausiai jį sugadina tai, kad įtemptai galvodami apie save užmirštame patį įrenginį. O kai reikia nepatogiai paspausti kameros mygtuką, ranka sudreba ir nuotrauka visiškai nepavyksta.
Neblogai, aišku, jei gamintojai telefone įdiegė kokią nors egzotišką asmenukės darymo funkciją – valdymą balsu (pvz., „LG G4“), užlaikymą, kad fotografuotų praėjus kelioms sekundėms po mygtuko nuspaudimo ir per tą laiką spėtume tinkamai atsistoti. Bet, pripažinkime, tuo naudojamės retokai.
Taigi galiausiai vis tiek spausite pirštu tą mygtuką. Tad iš anksto laikykite telefoną taip, kad šis veiksmas būtų kuo paprastesnis, reikėtų kuo mažiau judėti, be to, spauskite labai švelniai – taip išvengsite kadrą suniokojančio drebinimo.
2. Fotografuok iš viršaus
Jei įmanoma, fotografuoti save geriausiai laikant telefoną ištiestoje rankoje šiek tiek virš galvos – žiūrint į jį pakėlus galvą. Pakėlus smakrą išnyksta dvigubas pagurklis, išsilygina veido oda, tad žmogus atrodo patraukliau.
Be to, taip akys atrodo didesnės, mažėja tikimybė vietoj nosies nuotraukoje matyti „kiaulės šnipą“, didėja tikimybė gražiai parodyti, ką slepia krūtinės iškirptė (čia, kad neužmirštumėte ir šito apgalvoti).
Puikiai tokiam kadrui tiks asmenukių lazdelė.
O jei reikia užfiksuoti aplinką už savęs taip, kad kelti virš galvos telefono nepavyks (pavyzdžiui, norite, kad kadre atsidurtų patalpos lubos arba aukščiau esantys daiktai), tą patį lygesnio veido efektą išgausite ištempdami į priekį smakrą ir nuleisdami pečius.
Štai jums ir loginis paaiškinimas, kodėl asmenukes darančios merginos dažnai ištempia lūpas, lyg ketintų bučiuotis: tai irgi sukuria tą patį veido patempimo efektą. Deja, dažnai gražiai atrodantis veidas nebūtinai atrodo protingas ar bent išskirtinis.
3. Nežiūrėk į save
Nors fotografavimas atsukus ekraną į save labiausiai džiugina dėl to, kad galime iškart matyti, kaip atrodys nuotrauka, tai turi ir vieną trūkumą.
Kuo arčiau veido laikote telefoną darydami asmenukę, tuo labiau nepatartina fotografavimo momentu žiūrėti į savo veidą ekrane. Kadangi kamera įrengta šiek tiek virš jo, nuotraukoje atrodys, kad labai stengėtės pozuoti, bet susigėdote ir nuleidote akis. Arba į ką nors žvairavote (jei telefoną laikysite šonu).
Todėl geriausiai prieš pat spaudžiant mygtuką nukreipti akis nuo ekrano tiesiai į kameros akutę (jei norite, kad iš nuotraukos žvelgtumėte į žiūrovą) arba į žmogų, su kuriuo pozuojate (jei norite užfiksuoti bendrumą), arba į daiktą, prie kurio pozuojate (jei norite atkreipti dėmesį į jį).
Kuo fotografuojantis įrenginys toliau nuo veido, tuo tokia žvilgsnio paklaida mažiau pastebima.
4. Nebūk egocentriškas
Asmenukė yra nuotrauka, kurioje fotografuoji save? Ne. Asmenukė yra istorija, kurioje dalyvauji ir tu. Ji turi pasakoti istoriją. Antraip tai bus nuobodus ir erzinantis narcizo atvejo pavyzdys, į kurį net geriausi draugai žiūrės neslėpdami žiovulio.
Kokią ši nuotrauka pasakos istoriją, tai jau tavo reikalas. Gal tai, kad nusipirkai naują suknelę, o gal tai, kad buvai tame VIP renginyje, patekai į vakarėlį klube, lipai ant piramidės ar sutikai popiežių.
Todėl asmenukė su veidu pačiame centre prasminga tik tuo atveju, jei ja pasakojate apie naujus akinius ar nosies auskarą. Kitais atvejais kadre turėtų tilpti ir tai, dėl ko daroma asmenukė (istorinis paminklas už nugaros ir t.t.).
Darant bet kokią nuotrauką visada puikiai veikia trečdalio kadro taisyklė: matomą ekrane vaizdą mintyse padalykite į tris dalis vertikaliai ir į tris horizontaliai. Fotografuoti reikia taip, kad pagrindinis kadro objektas (matyt, tu) būtų ne per patį centrą, o ant kurios nors iš tų įsivaizduojamų ekraną dalijančių linijų.
Likusioje kadro erdvėje tilps tai, kas ir paskatino darytis asmenukę. Kadro trečdalių taisyklė dar aktualesnė ir efektyvesnė darant paprastą nuotrauką su galine kamera.
5. Stebėk apšvietimą
Profesionalūs fotografai nešiojasi šviesą atspindinčius skėčius ir krūvą blyksčių tikrai ne dėl to, kad nori palavinti raumenis. Fotografija yra rašymas šviesa, tad nuotraukoje išties svarbiausia yra ji, o ne jūsų poza.
Daugelio telefonų kameros dabar turi daug režimų, o gamintojai vienas per kitą prisiekinėja sukūrę vis geriau prietemoje fotografuojančias kameras.
Vis dėlto fotografuojant prietemoje visuomet bus daugiausia problemų. Jei kamera leidžia rankiniu būdu nustatyti jautrumą (ISO), telefoną smarkiai pakėlus aplinka atrodys šviesesnė, tačiau nuotraukoje matysime daug grūdelių ir šiukšlių. O jei fotografuosime žemesniu jautrumu, didės išlaikymo laikas, tad nuotrauka bus neryški, nes sudrebės rankos arba sujudės fotografuojamas objektas.
Jei naudosime blykstę – vėlgi nieko gero. Ji geriausiai apšviečia objektus už 3 metrų. Jei objektas toliau – nebus jokios naudos, jei arčiau – bus per šviesus. Be to, blykstė nemaloniai atsispindi nuo odos, tad žmonės atrodo nenatūraliai, blizgantys, o ir aplinkos visai nematyti.
Todėl fotografuojant prietemoje kitus geriausiai telefoną atremti į stabilų paviršių ir nenaudoti blykstės, bet pasistengti, kad žmonės atsidurtų geriau apšviestoje vietoje. Jei ryški šviesa kris iš viršaus ar iš apačios, gausime įdomų šešėlių žaismą, kuris ne visus džiugins. Kartais galite atrodyti lyg siaubo filmų herojai.
Taigi idealu, jei fotografuojamas veidas apšviečiamas matine ne per ryškia ir tolygia šviesa iš priekio. Fotografuojant save priekine kamera tai labai gerai atlieka kai kurių fotografavimo programėlių funkcija, kuri apšvietimui panaudoja ekraną. Tiesiog fotografavimo momentu jis blyksteli baltai. Ne per ryšku ir gana tikslu. Deja, tokią funkciją turi ne visi telefonai.
Nors daugelis žino, kad geriausia fotografuoti žmones, kurie stovi veidu į šviesos šaltinį, įmanoma padaryti kadrą ir atvirkščiai. Jei ryški šviesa yra už fotografuojamojo nugaros, net dieną reikėtų įjungti blykstę – ji apšvies veidą, kuris kitaip liktų juodas.
Na, žodžiu, daug erdvės eksperimentams – gerai, kad telefone telpa daugybė nuotraukų.
6. Naudok smegenis
Fotografuojant tai gal ir ne taip svarbu (aišku, jei po to liksite gyvi ir jūsų nuogų nuotraukų kokie nors programišiai nepavogs iš debesies, į kurį jas neapsižiūrėjus nukopijavo telefonas), tačiau sprendžiant, ką daryti su nuotrauka, smegenys tiesiog būtinos.
Pirma taisyklė: platinsi mažiau asmenukių, sulauksi geresnių vertinimų. Aišku, jos nepaisysi, jei gyveni iš to, kad tenkini žmonių poreikį stebėti tave įvairiomis pozomis. Tačiau jei esi tiesiog normalus žmogus, turėtum suprasti, kad kas 5 minutes draugams kišdamas savo veido nuotraukas netrukus būsi vertinamas kaip nenormalus.
To išvengsi tik tada, jei daryti prasmingas ir įdomias asmenukes. Kaip jau minėjome – pasakojančias tam tikrą istoriją.
Geriausios nuotraukos yra tos, kur atrodai gerai leidžiantis laiką arba labai smagiai kvailiojantis. Ančiasnapio veidas neturi nieko bendra nė su vienu iš šių veiksmų, tad palikime jį toms, kurios kito neturi, – sukurtoms plastikos chirurgų.
Juk tie laikai, kai mus pasitikdavo pagal drabužį, o išlydėdavo pagal protą, jau seniai praeity. Dabar daugybė žmonių, tarp jų ir potencialūs darbdaviai, užsakovai, labai reikalingi klientai, galimi mylimieji, mus pirmiausia pažįsta iš asmenukių internete. Ir jei toji pažintis jiems paliks slogų įspūdį, jokių palydų pagal protą nebebus.
Ir visai nesvarbu nei tai, kiek toji asmenukė surinko „patinka“, nei tai, ar paspaudė „patinka“ tie, kurie tavimi nusivylė. Tokia jau socialinių tinklų realybė – čia galima mėgti, nes labai nepatiko. Tik ar to nori?