Besiformuojantis daiktų internetas, kuris sujungs tuos daiktus į bendrą sistemą – puiki galimybė iš esmės gerinti augančių miestų funkcionavimą, paversti juos labiau tausojančiais aplinką ir patogesniais gyventi. Pabandykime įsivaizduoti, koks bus gyvenimas išmaniuosiuose ateities miestuose, remiantis naujausiomis technologijų tendencijomis.
„2010 metais daugiau negu pusė pasaulio gyveno miestuose. Per ateinančius dvidešimt metų apie 70 proc. žmonių gyvens miestuose. Dėl spartaus augimo tokie metropoliai kaip Londonas ar Niujorkas susiduria su įvairiomis problemomis. Viena iš išeičių – naudoti didžiuosius duomenis, leidžiančius planuoti miestus protingiau“, – teigia informacinių technologijų specialistas Šarūnas Legeckas.
Kaip atrodys ateities miestai?
VGTU mokslininkai siūlo įsivaizduoti, kaip atrodys ateities miestai 2050 metais, įgyvendinus pasaulio mokslininkų kuriamas ateities miesto idėjas ir modelius.
Manoma, kad miestuose gyvens apie 80 procentų pasaulio gyventojų. Didieji pasaulio miestai taps megapoliais su keliomis dešimtimis milijonų gyventojų. Jie bus energetiškai nepriklausomi, nes energija bus gaunama mieste iš atsinaujinančių šaltinių. Miestai taps žali, želdynus įrengiant ne tik miesto teritorijose, bet ir ant pastatų stogų ar fasadų.
Dėl mišraus užstatymo prekybos, paslaugų ar pramogų vietas bus galima pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Susisiekimo infrastruktūra bus autonominė: nusivalančios, šildomos, šviečiančios gatvių, šaligatvių dangos su interaktyviu horizontaliuoju ir vertikaliuoju ženklinimu.
Keisis ir miestų transporto sistemos: išnyks skirtumas tarp viešojo ir privataus transporto, transportas taps robotizuotas. Sankryžas transporto priemonės įveiks nesustodamos, avarijos praktiškai išnyks.
Visa tai valdys bendra miesto susisiekimo valdymo sistema. Gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą reguliuos mieste sumontuoti aplinkos jutikliai. Išmanieji pastatai taps įprasti. Daugelis pastatų pasigamins sau reikalingą energiją, o jos perteklių tieks į miesto elektros tinklą.
Pastatuose bus įprastas autonominis šildymas, vėdinimas, apšvietimas, savaime užsitamsinantys langai. Pastatai, naudodami stebėjimo sistemą, patys spręs, kam atidaryti duris, o ką turėtų įleisti buto savininkas. Kad ši vizija taptų tikrove, reikės ir mūsų visų pastangų.
Autobusai, apsimetantys tramvajais
Jau senovės egiptiečiai ir kitų civilizacijų atstovai kai kuriuos savo miestus statydavo planingai. Pirmąkart miesto planavimas aprašytas Gilgamešo epe prieš daugiau kaip 4 tūkst. metų. Miestų struktūra priklausė nuo išorinių veiksnių, turimų technologijų ir planuotojų sumanumo. Jau prieš tūkstančius metų buvo stengiamasi apsaugoti gyventojus nuo triukšmo, suplanuoti nuotekų ir vandens tiekimo sistemas.
„Šiais laikais miestai tampa dideli ir jų plėtra nevyksta sklandžiai. Planavimas vyksta kitaip. Ieškoma darnos, formuojamas mišrus užstatymas, kai visos reikalingos miestui funkcijos pasiekiamos tiek centre, tiek priemiesčiuose. Kad visi gyventojai galėtų naudoti tomis paslaugomis“, – laidai „Mokslo ekspresas“ pasakoja VGTU Miestų statybos katedros doktorantas Andrius Barauskas.
Tuo rūpinasi teritorijų planavimo specialistai ir architektai. Tačiau galioja tas pats principas kaip ir gyvojoje gamtoje: kuo organizmas didesnis, tuo sunkiau koordinuoti jo judesius. Viena didžiausių šiuolaikinio miesto bėdų – spartus transporto srautų augimas. Automobilių spūstys ryja mūsų laiką, naikina nervų ląsteles ir, be abejo, negailestingai teršia orą. Todėl ieškoma įvairių sprendimų. Pavyzdžiui, žmonės skatinami persėsti iš automobilių į viešąjį transportą arba taršios priemonės keičiamos ekologiškomis.
„Šiuo metu aktualiausios diegiamos transporto rūšys – elektriniai autobusai. Tai labai populiaru Olandijoje, Korėjoje. Užterštumą siekiama mažinti, keičiant viešojo transporto profilį. Kad ne tik tramvajai, bet ir autobusai pradėtų naudoti elektros energiją. Kinija planuoja naudoti ypatingus autobusus, po kuriais gali važiuoti kiti automobiliai“, – tikina A.Barauskas.
Tai visiškai naujos rūšies transportas, animacijoje atrodantis tarsi būtų atkeliavęs iš fantastikos filmo „Įspėjantis pranešimas“. Kinai ketina savo miestuose ją įdiegti po penkerių metų.
Tai – tarsi autobusas, apsimetantis tramvajumi, kuriam suteikiama pirmumo teisė kelyje. Korpusas pakeltas virš važiuojamosios dalies, todėl tuo pačiu metu po juo gali važiuoti kitos transporto priemonės. Šis autobusas ant bėgių sudarytas iš trijų segmentų.
„Kiekvienas autobuso segmentas talpina apie 300 žmonių, kurie į jį patenka liftu. Tokia transporto priemonė gali pergabenti 900 keleivių“, – pasakoja A.Barauskas.
Lietuvoje tokių autobusų tikriausiai nepamatysime, tačiau vienas iš teisingų sprendimų – šalies sostinėje jau įdiegti greitieji autobusai. Planuojama ateityje suformuoti vien tik viešajam transportui skirtas greitojo viešojo transporto linijas.
„Vilniuje yra įdiegta daviklių sistema, kuri sankryžose sujungta į visumą, formuoja „žaliąsias bangas“. Ateityje viešajam transportui bus suteikiama pirmenybė važiuojant per sankryžas. Šviesa bus uždegama, jam artėjant prie šviesoforo“, – teigia A.Barauskas.
Kitas būdas pagerinti miestų mikroklimatą ir jo gyventojų savijautą – mieste padidinti žaliuosius plotus. Šioje srityje pasaulio architektai siūlo mąstyti ne standartiškai, o antai vertikaliai.
„Yra nemažai senų miestų, kuriuose nėra vietos parkams įrengti. Todėl architektai pasiūlė parkus įrengti ant pastatų. Pirmieji vertikalieji parkai buvo įrengti Italijoje, Milano mieste“, – „Mokslo ekspresui“ sako A.Barauskas.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai miestai: oro tarša, nesubalansuotas energijos naudojimas, transporto spūstys, nepakankamai racionalus miesto teritorijų užstatymas, atliekų tvarkymas. Sumanūs sprendimai gali pagerinti situaciją. Pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos miestuose įdiegus sumanią parkavimo vietų paskirstymo sistemą, sutaupoma net 40 procentų laiko, ieškant vietos automobiliui pastatyti.
„Miestai turėtų pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kad pats miestas pasigamintų energijos. Taip pat ir transportas turi būti modernus, kad pavyktų žmogų iš privataus transporto perkelti į viešąjį transportą. Kad jam būtų patogiau ir greičiau naudotis juo, negu asmeniniu transportu“, – aiškina A.Barauskas.
Prie ateities miestų kūrimo prisideda ir VGTU Miestų statybos katedros ir teritorijų planavimo specialistai. Viena pagrindinių jų darbo krypčių – gerosios teritorijų planavimo praktikos formavimas, pasitelkiant subalansuotos darniosios plėtros principus: esamų teritorijų tankinimą, mišrų užstatymą, esamų nualintų teritorijų konversiją. Siekiama pritaikyti šiuolaikines technologijas atnaujinti ir apšiltinti istorinius pastatus, nesumažinant jų autentiškumo. Rengiami bandomieji projektai, teikiamos rekomendacijos, skirtos paveldosauginę vertę turintiems pastatams atnaujinti.
Protinguose miestuose – protingi gyventojai
„Išmaniojo miesto apibrėžimas sako, kad išmanusis ar protingas miestas yra toks, kuris naudoja skaitmenines ir informacines technologijas, siekdamas optimizuoti resursus, taupyti pinigus, kurti gerovę miestiečiams ir pan.“ – aiškina Š.Legeckas.
Kartais nedideli sprendimai ir inovacijos gali iš esmės pagerinti padėtį. Vilniuje vienas iš protingo miesto sprendimų buvo eismo reguliavimo įgyvendinimas, sukūrus žaliuosius koridorius, siekiant sumažinti transporto spūstis.
„Manome, kad protingas miestas yra tas, kuriame gyvena protingi piliečiai. Protingi piliečiai naudoja duomenis paremti savo gyvenimo sprendimus. Mūsų puslapiai – Kurgyvenu.lt Lietuvoje arba PlaceIlive.com užsienyje – tai ir bando paskatinti“, – laidai „Mokslo ekspresas“ pasakoja Š.Legeckas.
Informacija – pagrindinis instrumentas, leisiantis tobulinti daugybę mieste vykstančių procesų. Tą turi suvokti ir miesto valdžia, ir gyventojai. Štai kodėl tokia svarbi veikla, kurią atlieka startuolio, įsikūrusio sostinėje, komanda. Jie kuria įrankį internete, kuris visų pirma padeda žmonėms objektyviau pasirinkti gyvenamąją vietą. Šiame tinklalapyje, įvedus bet kokį adresą, galima sužinoti, koks tame rajone nusikalstamumas, kokia mokyklų kokybė, kur yra artimiausi darželiai, parduotuvės, koks triukšmo lygis, dirvožemio užterštumas ir daug kitos naudingos informacijos.
Kuo miestas didesnis, tuo jo gyventojui sunkiau atrasti ir įvertinti gyvenimo kokybę lemiančius faktorius. Todėl projekto autoriai nusprendė šį metodą pritaikyti ir didžiuosiuose užsienio miestuose.
„Tarkime, įdomus yra Londono užterštumo žemėlapis. Galima pasirinkti pagal dvejus teršalus. Žmonėms šitas dalykas tampa vis aktualesnis. Yra kuriozinių situacijų – matyti, jog kai kurios ligoninės ar poliklinikos įrengtos ten, kur labiausiai užterštos vietos“, – aiškina Š.Legeckas.
Sukurta tokia pat sistema Londone, Berlyne, Čikagoje, San Franciske ir Niujorke. Natūralu, kad žmonės ten yra matę daugiau tų duomenų. Žmonėms rūpi nusikalstamumas. Beveik visi, kurie perka butą Amerikoje, domisi, koks nusikalstamumas, mokyklų kokybė, kokie atstumai iki prekybos centrų.
Nemažai didžiųjų Vakarų valstybių miestų turi lenteles internete, kuriose realiu laiku rodomi duomenys apie transporto kamščius, oro užterštumą, nusikaltimus. Jose galima rasti įvairius istorinius duomenis ir rajonų plėtros tendencijas. Mieste vykstančių procesų analizei atvirųjų duomenų Vilnius turi pakankamai, teigia specialistai. Problema – ne kiekis.
„Problema – kaip juos sujungti, įdėti į reikiamą kontekstą, vizualizuoti ir kaip parodyti žmonėms, kokią naudą jie gali suteikti. Dabar tai vyksta ir Lietuvoje. Mes esame pradinėje fazėje. Struktūriškai turėtų būti gan paprasta. Reiktų identifikuoti tuos duomenis, kurie žmonėms gali būti labiausiai reikalingi“, – priduria Š.Legeckas.
Juos pateikus grafine forma, žmonės kaip mat supranta, kokią papildomą vertę ši informacija gali sukurti. Tuomet algoritmistas, išanalizavęs pastarųjų keliolikos metų duomenis, galėtų pasakyti, kaip keisis vienas ar kitas miesto rajonas.
Taigi algoritmai gali padėti prognozuoti miesto vystymąsi. Toks didžiųjų duomenų kaupimas ir jų įvairiapusė analizė glaudžiai susijusi su besiformuojančiu daiktų internetu.
„Ateityje kiekvienas daiktas mieste, kiekviena plytelė, suoliukas turės savo IP adresą. Jis realiu laiku siųs informaciją apie save. Daiktų interneto tema kalbama bent penkerius metus. Ji nėra labai stipriai pasistūmėjusi. Tačiau keliuose miestuose (Amsterdame ar Barselonoje) jau vykdomi pilotiniai projektai“, – teigia Š.Legeckas.
Šiuose miestuose beveik kiekviena šiukšlių dėžė ar konteineris turi savo IP adresą. Todėl švaros tarnyba nuolat gauna informaciją, kurios dėžės jau prisipildė ir jas reikia išvežti. Plėtojant sistemą, iš įvairių miesto objektų gaunami duomenys būtų dar išsamesni. Todėl būtų sutaupoma daug lėšų, laiko, o spėjimai apie ateities tendencijas būtų dar tikslesni.
„Tai praverstų ir miestų planuotojams. Pavyzdžiui, įrengus suoliukus parke pamatytume, jog ant dviejų suoliukų niekas neatsisėda. Galbūt tie suoliukai pavėsyje, galbūt jų ten nereikia, reikia kitoje vietoje. Gal ten būtų galima įrengti kažką kito. Tai elementarus pavyzdys, padedantis įsivaizduoti, ką tai gali duoti mums ir miestams“, – tikina Š.Legeckas.
Šiuo metu pasaulyje daug miestų įgauna išmaniųjų formas. Pavyzdžiui, Danijos mieste Orhuse vykdoma net keliolika išmaniojo miesto projektų kartu su partneriais. Tarkime, vien pakeitus 29 tūkstančius gatvės lempų šviestukais, bus sutaupyta 30 proc. elektros energijos. Itin stengiamasi, kad kuo daugiau miesto gyventojų prisidėtų savo idėjomis ir veiksmais. O kaip šioje srityje sekasi Vilniui?
„Manau, kad jis žengia gerus žingsnius ir yra lyderis Lietuvoje. Pradedant nuo eismo reguliavimo sistemos iki atvirųjų duomenų naudojimo. Kurgyvenu.lt buvo viena pirmųjų. Vilnius turi ir svetainę Vilnius.map.lt, kurioje galima pažiūrėti nemažai duomenų. Kitas svarbus dalykas – piliečių įtraukimas į veiklą. Vilnius turi mobiliąsias aplikacijas, kur žmonės gali pranešti apie kokį nors įvykį“, – pasakoja Š.Legeckas.
