Lietuva – viena dažniausiai virusų atakuojamų šalių

Lietuva pateko tarp 20-ies šalių, kurių vartotojai 2015 metais dažniausiai susidūrė su virusais ir kitomis kenkėjiškomis programomis.

Lietuva pateko tarp šalių, kuriose rizika užkrėsti įrenginį kenkėjiška programa yra vidutinė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuva pateko tarp šalių, kuriose rizika užkrėsti įrenginį kenkėjiška programa yra vidutinė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 23, 2015, 10:59 AM, atnaujinta Sep 27, 2017, 7:51 PM

Tokį sąrašą sudarė kibernetinio saugumo kompanija „Kaspersky Lab“. Pirmasis jo penketukas atrodo taip: Rusija (čia virusai puola kone kas antrą – 48,9 proc. – įrenginį), Kazachstanas (46,27 proc.), Azerbaidžanas (43,23 proc.), Ukraina (40,4 proc.) ir Vietnamas (39,55 proc.).

Lietuva liko 18-oje vietoje: pas mus kenkėjiškos programos taikosi į beveik kas trečią naudotoją (32,8 proc.).

Sudarant sąrašą buvo naudojami duomenys vartotojų, kurie sutiko atskleisti informaciją apie antivirusinės programos naudojimą. Jame pateiktas unikalių vartotojų, kurių kompiuteriai buvo tikslingai puolami, skaičius procentais tarp visų unikalių „Kaspersky Lab“ produktų vartotojų šalyje.

Šalys, kuriose šios bendrovės produktų vartotojų skaičius yra sąlyginai mažas (mažiau nei 10 tūkst.), neįtrauktos.

Pagal „Kaspersky Lab“ skirstymą, Lietuva patenka tarp šalių, kuriose rizika užkrėsti įrenginį kenkėjiška programa yra vidutinė.

Kompanijos atstovai pastebi, kad 2015 metais rizika užkrėsti įrenginį naršant internete sumažėjo 4,1 procentinio punkto. Tai galėjo lemti interneto naršyklių ir paieškos sistemų kūrėjų didesnis dėmesys saugumui, besikeičiantys vartotojų įpročiai (vis daugiau naršoma ne kompiuteriais, o telefonais ar planšetėmis) bei pokyčiai pačiose kenkėjiškose programose. Šįmet aptikta virusų, kurie tikrina, ar kompiuteryje įdiegti „Kaspersky Lab“ produktai ir, jei juos randa, nė nebando įrenginio atakuoti.

Mobiliosios finansinės grėsmės

„Kaspersky Lab“ ataskaitoje taip pat pastebima nauja tendencija: mobiliosios finansinės grėsmės pirmą kartą pateko tarp dešimties kenkėjiškų programų, skirtų vogti pinigus. Dvi mobiliosios bankininkystės „Trojos“ virusų šeimos „Faketoken“ ir „Marcher“ įtrauktos į 2015 m. bankinių „Trojos“ virusų dešimtuką.

„Marcher“ priklausančios kenkėjiškos programos vagia mokėjimo duomenis iš „Android“ įrenginių. Jos užkrečia įrenginį, kurio savininkas naudojasi dviem programėlėmis – mobiliosios bankininkystės Europos banko programėle ir „Google Play“. Kai vartotojas pradeda naudotis bankininkystės programa arba „Google Play“, „Marcher“ rodo padirbtą langą, kuriame prašoma kreditinės kortelės duomenų.

„Faketoken“ virusų šeimos atstovai pasitelkia kompiuterių „Trojos“ virusus: vartotojo prašo į savo išmanųjį telefoną įdiegti programą, kuri iš tikrųjų yra „Trojos“ virusas, išsaugantis vienkartinį patvirtinimo kodą (mTAN).

„Šiemet nusikaltėliai negailėjo laiko ir išteklių kenkėjiškoms finansinėms programėlėms, skirtoms mobiliesiems įrenginiams, kurti. Tai visiškai nestebina, nes milijonai viso pasaulio žmonių naudojasi išmaniuoju telefonu mokėdami už paslaugas ir prekes. Jau dabar matyti, kad kitais metais kenkėjiška mobilioji bankininkystė sudarys dar didesnę grėsmių dalį“, – sakė Jurijus Namestnikovas, „Kaspersky Lab“ Globalių tyrimų ir analizės komandos vyriausiasis saugumo ekspertas.

Išpirkos – pasaulinis košmaras

2015 m. išpirkos buvo sparčiai plėtojamos naujose operacinėse sistemose. Dabar vienas iš šešių (17 proc.) išpirkos išpuolių apima „Android“ įrenginį, o praėjo vos metai, kai ši operacinė sistema buvo tikslingai užpulta pirmą kartą.

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė dvi pagrindines 2015 m. išpirkos tendencijas. Pirmoji – nuo šifravimo virusų nukentėjo apie 180 tūkst. vartotojų, o tai 48,3 proc. daugiau nei 2014 m. Antroji – daugeliu atvejų šifravimo virusai tampa sudėtingi, sudaryti iš kelių modulių, funkcionalūs, skirti vogti duomenis iš nukentėjusiųjų kompiuterių.

„Kaspersky Lab“ statistika rodo, kad nusikaltėliai noriai naudojasi puslapio paskelbimo internete (angl. hosting) paslaugomis šalyse, kur ši rinka yra gerai išplėtota. 80 proc. pranešimų apie antivirusinių komponentų užblokuotus išpuolius gauta iš interneto išteklių 10 šalių. Daugiausia kenkėjiškų programų, kaip ir pernai, užfiksuota iš šaltinių JAV (24,2 proc.), Vokietijoje (13 proc.) ir Nyderlanduose (10,7 proc.).

Su visa ataskaita galite susipažinti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.