To, kas įvyko sausio 6-ąją, laukiau daugiau nei penkerius metus – „Netflix“ pagaliau veikia Lietuvoje! Iš to, ką ši tarnyba siūlė amerikiečiams, buvau susidaręs įspūdį, jog tai – visai padori atsvara piratiniams tinklalapiams. Deja, panašu, kad lietuviams tiesiog lemta likti interneto piratų tauta.
Jei esate vienas iš nedaugelio lietuvių, turinčių kreditinę kortelę ir užsiregistravusių „Netflix“, ko gero, jau pastebėjote, kaip ten nyku.
Pirmą kartą prisijungęs ir panaršęs lietuviams skirtame „Netflix“, mintimis nusikėliau į savo paauglystę, kuomet per sniego pusnis bridau į DVD nuomos punktą Biržuose. Įžengiu pro duris, nusipurtau sniegą ir puolu prie naujų leidinių. Juose – prieš maždaug 5 metus išleisti filmai, dalį jų jau rodė Lietuvos televizijos.
Nuomos punktas buvo už kelių kilometrų, taigi jei prisiruošdavau ten eiti žiemą, imdavau iškart du ar tris filmus (rodos, dar ir nuolaidą padarydavo). Tie keli nematyti ir, mano laimei, dar neišnuomoti (ar ką tik grąžinti) bus šio vakaro grobis. O jei nieko naujo nėra, belieka knistis po senų filmų dėžes.
Dabar, prisijungęs prie „Netflix“, prisiminiau tą nuomos punktą ir nykią jo pasiūlą. Be išskirtinio „Netflix“ turinio, kurį „suvartosiu“ per porą mėnesių, ir kelių dar nežiūrėtų serialų, visa kita primena tą senų filmų dėžę.
Maniau, kad tokią kuklią pasiūlą „Netflix“ man meta dėl išsirinktų filmų registruojantis, todėl internete susiradau naujausių į šią svetainę įkeltų filmų TOP. Jame buvo pateiktos nuorodos į tuos filmus pačioje „Netflix“ svetainėje. Tačiau kad ir ką bespausčiau, vis patekdavau į juodą puslapį su užrašu „Whoops, something went wrong... Title Unavailable“ (liet. ak, kažkas ne taip... Pavadinimas negalimas). O bandant ieškoti jų pačioje svetainėje, tiesiog buvo siūlomi panašūs filmai.
Gal naujausių filmų lietuviams neduoda dėl kino teatrų uždelsimo? Paieškokime senesnių. Internete susiradau anglišką straipsnį pavadinimu „27 geriausi „Netflix“ filmai, išleisti nuo 2012-ųjų“. Iš šiame sąraše esančių filmų, beje, pats buvau matęs mažiau nei trečdalį.
Nusprendžiau patikrinti, kiek iš šių filmų lietuviai galės pasižiūrėti „Netflix“ ir kiek jų galima rasti vienoje populiarioje lietuviškoje „piratų“ svetainėje. Rezultatai, švelniai sakant, nustebino: „Netflix“ lietuviams leidžia žiūrėti vos du filmus. Tuo metu nelegaliai įkelti 25 filmai (kiti du buvo skirti labai speficiniam skoniui – matyt, nesivargino).
Dar įdomiau tai, kad net 18 nelegaliai prieinamų filmų buvo galima žiūrėti dubliuotus lietuvių kalba. Vienų vertimas nugvelbtas iš lietuviškų televizijų, kitus išvertė patys „piratai“. „Netflix“, priminsiu, neturi net lietuviškų subtitrų.
Žiūrim, ką turim: 8–12 dolerių mokantys amerikiečiai gauna prieigą prie kur kas daugiau turinio, nei europiečiai, iš kurių prašoma 8–12 eurų per mėnesį.
Tiesa, svetainės Finder.com duomenimis, lietuviai neturėtų itin liūdėti – mums prieinama maždaug pusė to turinio, kuris siūlomas JAV žiūrovams (amerikiečiai mato 1157 serialus ir 4593 filmus, mes – 539 serialus ir 2398 filmus). Štai kaimynai latviai ir lenkai gali žiūrėti tik apie 17 proc. serialų, kurie prieinami JAV, ir vos 12 proc. filmų. O vargšai estai filmų gauna panašiai, užtat serialų – vos 14,7 proc.
Papildyta: Panašu, kad aukščiau paminėti duomenys yra klaidingi – „Reddit“ svetainės nariai išsiaiškino, kad lietuviams prieinama maždaug tiek pat turinio, kiek ir latviams, estams bei lenkams. Tikslesnius duomenis apie „Netflix“ turinio prieinamumą pateikia Unogs.com. Beje, čia galite sužinoti ir tai, kokie nauji filmai ir serialai tapo prieinami mūsų šalyje.
Jau matau, kaip kolegos puls protinti: „Ko zyzi – imk VPN ir junkis per JAV!“
Nesijungsiu. Iš principo. O mano principas yra toks: jei kino kompanijos nenori užsidirbti, tai aš joms ir nemokėsiu.
Koks skirtumas tarp „jungiuosi prie „Netflix“ per JAV“ ir „žiūriu/siunčiuosi iš nelegalių svetainių“? Jokio. Nei „Netflix“, nei „piratai“ neturi autorių leidimo tą turinį parodyti būtent man. Ir nesvarbu, kam ar kiek sumoku – autorių teisių savininkų akimis vis tiek esu piratas. Nes jie nenori, kad aš žiūrėčiau būtent tą filmą ar serialą.
Mano nuomone, su tokiu požiūriu milžiniška kino imperija yra pasmerkta. Ir tebūnie.
O „Netflix“ ateitimi tikiu, todėl paslaugų atsisakyti neketinu. Vėlgi – iš principo. Nes jie bando pakeisti nusistovėjusias taisykles. Nes jie dirba ne dėl kino industrijos, o dėl žmonių. Ir tiesiog... jie bando.
Dar viena priežastis – tai yra patogu. Prisijungei, išsirinkai ir žiūri. Nereikia ieškoti kokybiškų įrašų, knaisiotis tarp šlamšto, siųstis... Vienas paspaudimas – ir kokybiškas vaizdas ekrane.
Be to, kuo daugiau tokios paslaugos, kaip „Netflix“, turės vartotojų ir kuo mažiau žmonės pirks DVD ar lankysis kino teatruose, tuo didesnį spaudimą jaus kino studijos. Ir gal mes ar bent mūsų vaikai ir anūkai sulauks tos gražios dienos, kai visų laukiamo filmo premjerą vienu metu žmonės galės pasižiūrėti ne tik kine, bet ir namuose...
Įvairios institucijos ir organizacijos visame pasaulyje aiškinasi, kodėl žmonės piratauja internete, ieško būdų tai sustabdyti, gaudo tariamus niekadėjus... Tačiau viskas labai paprasta: žmonės nori pramogų (turinio), o filmų kūrėjai nori jį gaminti. Problema – pinigai ir tarpininkai. Kuo tarpininkų daugiau ir kuo jie godesni, tuo brangiau visa tai kainuoja.
Kino teatrai yra tikriausi pinigų rijikai: milžiniškų kino salių išlaikymas, daugybė darbuotojų, brangiausia aparatūra... Tuo metu skaitmeninių paslaugų tiekėjams užtenka tik galingų serverių – visa kita žmonės turi namuose.
Renkatės jūs. Mano projektorius savaitgalį bus įjungtas.
