Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešimo, pernai mažiausiai šešis kartus mėginta verbuoti VSAT pareigūnus. Tiek pat analogiškų bandymų buvo fiksuota ir 2014 m.
Lrytas.lt duomenimis, šnipai, bandydami užverbuoti pasieniečius, dažniausiai naudojo klasikinius žvalgybos modelius. Tačiau greta jų su korupcija kovojantys ir jos prevenciją vykdantys VSAT imuniteto padalinių pareigūnai 2015-aisiais užfiksavo ir vieną atvejį, kai kaimyninėje užsienio valstybėje besilankiusiam Lietuvos pasieniečiui, oficialios delegacijos nariui, buvo padovanota suvenyrinė USB atmintinė.
Kaip paaiškėjo vėliau, šioje atmintinėje buvo įdiegta profesionali šnipinėjimo programa.
Kad USB atmintinė užkrėsta buvo pastebėta laiku, žalos nei VSAT, nei Lietuvos valstybei nebuvo padaryta.
Nors oficialiai ir neatskleidžiama, kokios valstybės žvalgyba tokiu būdu bandė šnipinėti mūsų pasieniečius, beveik neabejojama, kad tai buvo Rusijos arba Baltarusijos slaptoji tarnyba.
Kaip tai veikia?
Apie panašius kibernetinio šnipinėjimo būdus Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) įspėjo dar prieš kelerius metus. AOTD yra net išleidęs lankstinuką, kuriame plačiau paaiškina, kuo gali būti pavojingos USB laikmenos ir kokie yra dar būdai šnipinėti instituciją, galinčią turėti dominančios informacijos.
Daugelyje institucijų, dirbančiose su slapta ar pusiau slapta informacija, būna naudojami vadinamieji saugūs kompiuteriai, kurie be kitų saugumo priemonių, taip pat nejungiami prie interneto arba dirba tik vidiniame tinkle, prie kurio iš išorės negalima prisijungti.
Kaip rašoma AOTD informacijoje, perkeliant informaciją USB jungtimis arba kompaktinėmis plokštelėmis iš šnipinėjimo virusu užkrėsto internetinio kompiuterio arba USB atmintine, kurioje jau įdiegta šnipinėjimo programa į įslaptinto tinklo kompiuterį, kartu perkeliamas ir šnipinėjimo virusas.
„Taigi perkelti informaciją USB – pats nesaugiausias būdas, virusas pasklinda vos tik USB įjungus, o šnipinėjimo programa imasi savo darbo – renka įslaptintą informaciją. Maža to, visa Jūsų išsiunčiama informacija saugiu kompiuteriu taip pat užkrečiama ir, jei Jūsų adresatai atsiverčia Jūsų persiųstus dokumentus, jų kompiuteriai taip pat „pasigauna“ šnipinėjimo virusą bei ima „dirbti“ užsienio žvalgybų tarnyboms.
Šnipinėjimo viruso surinkta informacija iš saugių kompiuterių Jūsų pačių rankomis, t.y. per USB, vėliau bus perkelta į internetinį kompiuterį ir virusas ją nukreips užsienio žvalgybos tarnybų nurodytu adresu“, – pažymi AOTD.
KAM kontržvalgybininkai taip pat pažymi, kad šnipinėjimo virusai į kompiuterį gali įsiskverbti įvairiais ir net labai netikėtais būdais. Pavyzdžiui, virusas gali atkeliauti kartu su prisegtu PDF formato dokumentu, atsiųstu net pažįstamo asmens.
Kai atidarote tokį dokumentą, šnipinėjimo programa iš karto įsiskverbia į kompiuterį ir jį užprogramuoja „siurbti“ informaciją, kopijuoti gaunamus ir kitiems adresatams siunčiamus laiškus.
Šnipinėjama ir per išmaniuosius telefonus
Pasak AOTD specialistų, daugelis žmonių mano, jog šnipinėjimo galimybė neegzistuoja arba yra mažai tikėtina. Jie įsitikinę, kad tai tik šaltojo karo istorija. Tačiau šnipinėjimo mastai Lietuvoje kasmet auga.
Dėl savo geografinės, politinės ir ekonominės padėties (buvusi Sovietų Sąjungos respublika, NATO ir ES narė, jauna besivystanti ekonomika, socialinės gerovės siekianti valstybė) Lietuva ir jos institucijos, atsakingos už šalies gynybą ir saugumą, yra pagrindiniai nepriklausančių NATO ir ES valstybių užsienio žvalgybos tarnybų taikiniai.
Todėl verta žinoti, kad pastaruoju metu šnipinėjimui plačiai bandoma ir išmaniuosius telefonus. Į juos lengva įsilaužti tiesiog per atstumą, tad žvalgybos nevengia šio metodo ir juo naudojasi informacijai išgauti.
„Pasinaudodamos išmaniųjų telefonų techninėmis galimybėmis (pvz., GPS, vaizdo kameromis, mikrofonais), užsienio žvalgybos tarnybos gali ne tik pasiklausyti Jūsų pokalbių, bet rinkti vaizdinę ir garsinę informaciją iš tos aplinkos, kurioje tuo metu juo naudojatės“, – perspėja AOTD.
