Lietuvoje – karas dėl mobiliojo interneto greičio. Kas trečias?

Trys Lietuvos bendrovės nerimsta. Lyg ir taip nežinotume, kad turime bene greičiausią mobiliojo interneto ryšį pasaulyje ir greičio visiems pakaks, raumenimis pasimatuoti bendrovės veržiasi lyg bernai kaimo šokiuose. Vartotojų teisių gynimo centrui pranešus, kad greitesnį internetą siūlo „Omnitel“ ir „Tele 2“, „Bitė Lietuva“ kaltina tyrimą atlikusią bendrovę glaudžiais ryšiais su vienu iš konkurentų.

Kadaise ir mes tyrėme greitį su „Ookla“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kadaise ir mes tyrėme greitį su „Ookla“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„TelcoQ“ duomenys
„TelcoQ“ duomenys
„TelcoQ“ duomenys
„TelcoQ“ duomenys
„TelcoQ“ duomenys
„TelcoQ“ duomenys
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 22, 2016, 4:59 PM, atnaujinta May 31, 2017, 10:49 PM

Antradienį išplatintame vartotojų teisių gynimo pranešime skelbiama:

„Vartotojų teisių gynimo centro ir „TelcoQ Ltd.“ tyrimas nustatė, kad greičiausią mobilųjį internetą Lietuvoje siūlo „Omnitel“ ir „Tele 2“, o „Bitė Lietuva“ internetas yra trečias pagal spartą.“

Ir gana nedviprasmiškai paaiškinama, kad tyrimas vyko įtarus, jog „Bitė Lietuva“ reklamoje meluoja:

„Vartotojų teisių gynimo centras, kilus abejonėms dėl „Bitė Lietuva“ reklamos teiginio, kad „Bitės“ 4G mobilusis tinklas yra greičiausias Lietuvoje“, korektiškumo, kreipėsi į Jungtinės Karalystės bendrovę „TelcoQ“, teikiančią interneto spartos matavimo paslaugą „Rotten WiFi“ ir ji atliko išsamų tyrimą.“

Būsi trečias – gerai skamba tik, kai eini į bariuką, o ne tuomet, kai tai reiškia, kad esi paskutinis. Aišku, „Bitė Lietuva“, skelbianti, kad jos mobiliojo interneto ryšys yra greičiausias, nenudžiugo.

„Nuo pat momento, kai „Bitė“ pradėjo investuoti į 4G/4G+ tinklą, rėmėmės „Ookla“ (www.speedtest.net) duomenimis – tai pasaulyje pirmaujanti interneto greičio matavimo platforma, kurios informacija remiasi dauguma ryšio operatorių pasaulyje, taip pat ir kiti operatoriai Lietuvoje. Nuosekliai plėtojome „Bitės“ tinklą ir pasiekėme, kad „Ookla“ oficialiai pripažino, jog „Bitės 4G tinklas – greičiausias Lietuvoje“.

Kol „Ookla“ duomenimis greitesnį internetą turėjo kitos bendrovės, jos pačios rėmėsi šia platforma savo spartai demonstruoti. Kai „Bitė“ aplenkė kitus ryšio operatorius, gavome konkurentų prašymus sustabdyti reklamą, paremtą „Ookla“ duomenimis. „Bitei“ atsisakius stabdyti reklamą, susilaukėme anoniminių laiškų, o vėliau – ir viešo Vartotojų teisių gynimo centro (VTGC) pranešimo žiniasklaidai apie inicijuotą tyrimą“, – į tyrimo rezultatus reagavo “Bitė“.

Anot šios kompanijos atstovės spaudai Žanos Jakevičienės, paskelbtas tyrimas – tai tik konkurentų nepasitenkinimas.

Dėl ko triukšmas?

Šių metų vasario 26–kovo 6 dienomis bendrovė „TelcoQ“, teikianti interneto greičio matavimo paslaugą „Rotten WiFi“, 55 Lietuvos miestų bei miestelių centruose ir visoje Lietuvos teritorijoje atliko mobiliojo interneto spartos tyrimus. Visų trijų operatorių mobiliojo interneto greitis buvo matuojamas vienu metu tuose pačiuose taškuose naudojant vienodus mobiliuosius įrenginius ir atliekant mažiausiai po 5 matavimus vienoje vietoje.

„Omnitel“ ir „Tele 2“ mobiliojo interneto greičio matavimai dažnai būdavo panašūs, o „Bitė Lietuva“ daugumoje kategorijų atsiliko.

„Omnitel“ mobiliojo interneto ryšys yra geriausias 26 miestuose. Antroje vietoje esanti telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ geriausią ryšį parodė 25 miestuose. Operatorius „Bitė Lietuva“ didžiausią spartą siūlė 4 Lietuvos miestuose (visų miestų rezultatus matome čia).

Greičiausią mobilųjį internetą visuose 55-uose Lietuvos miestuose teikia „Omnitel“ – vidutinis atsisiuntimo greitis miestuose siekia 29,98 Mbps. „Tele 2“ tinkle vidutinis atsisiuntimo greitis buvo 27,61 Mbps, „Bitė Lietuva“ – 21,07 Mbps.

Pagal duomenų išsiuntimo greitį taip pat pirmavo „Omnitel“ – 24,31 Mbps. Antri buvo „Bitė Lietuva“ – 21,21 Mbps, „Tele 2“ treti – 18,17 Mbps.

Bendrai visoje Lietuvos teritorijoje – keliuose, kaimeliuose, gyvenvietėse, ne tik matuotuose miestuose, sparčiausią mobilųjį internetą užtikrina „Tele 2“ – jie teikia vartotojams 23,89 Mbps vidutinį atsisiuntimo greitį. „Omnitel“ rezultatas panašus – 23,82 Mbps. „Bitė Lietuva“ yra trečioje pozicijoje su 16,43 Mbps.

Pagal vidutinį išsiuntimo greitį lyderis yra „Omnitel“ su 19,18 Mbps. „Tele 2“ rezultatas – 16,66 Mbps, „Bitė Lietuva“ – 16,20 Mbps.

„Vidutinio duomenų atsisiuntimo greičio 4G tinkle Lietuvoje tyrimas – būtent šiuo rodikliu „Bitė Lietuva“ rėmėsi savo reklamoje – operatoriaus pirmavimo nepatvirtino. Pirmauja „Tele 2“. Šio operatoriaus vidutinis duomenų atsisiuntimo greitis – 26,14 Mbps. Antroje vietoje yra „Omnitel“ su 25,24 Mbps, o trečiojoje pozicijoje – “Bitė Lietuva“ su 23,83 Mbps. Tyrimas taip pat parodė, kad „Omnitel“ ir „Tele 2“ 4G internetą siūlo visuose 55 tirtuose miestuose, „Bitė Lietuva“ – 44 miestuose.

Pagal vidutinį duomenų išsiuntimo greitį pirmauja „Bitė Lietuva“ – 25,97 Mbps. Antroje vietoje yra „Omnitel“ su 20,58 Mbps, trečioje – „Tele 2“ su 18,41 Mbps.

Vartotojų teisių gynimo centras kreipsis į „Bitė Lietuva“ dėl nekorektiškos reklamos nutraukimo, taip pat – informuos atsakingas valstybės institucijas ir jau paprašė tarptautinės bendrovės „Ookla“ matavimų duomenų, kuriais reklamoje rėmėsi operatorius“, – rašoma tyrimo išvadose.

Kas meluoja, kas užsako?

„Labai svarbu, kad gyventojus pasiektų tiksli informacija apie jiems siūlomas paslaugas ir jų kokybę, o ryšio operatoriai, pateikdami informaciją klientams, laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų ir įstatymų reikalavimų“, – sako Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas.

Štai su tuo tikrai galime sutikti.

„Tyrimo metu buvo atlikta per 160 tūkstančių matavimų. Tai leidžia daryti labai tikslius apibendrinimus apie mobiliojo tinklo kokybę Lietuvoje. Mes teikiame mobiliems operatoriams tinklo monitoringo paslaugą, kur matuojame iki trisdešimt mobiliojo ryšio parametrų. Tai leidžia operatoriams susidaryti labai aiškų vaizdą, kokios kokybės paslaugas gauna jų klientai“, – sakė vienas iš „TelcoQ Ltd.“ steigėjų Artūras Jonkus.

Vartotojų teisių gynimo centras, įvertinęs ekspertizės rezultatus, operatoriaus prašys nutraukti abejonių sukėlusią reklamą. Taip pat dėl reklamos ketinama kreiptis į valstybės institucijas – Konkurencijos tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Vartotojų teisių gynimo centras jau kreipėsi į „Ookla“ dėl duomenų, kuriais remtasi reklamoje.

Taigi, viskas gerai – melagis sugautas? Neskubėkite – „Bitė Lietuva“ su tuo nesutinka, juolab kad yra pagrindo tikėti, jog „Ookla“ duomenimis kompanija pasitiki.

„Siūlome atkreipti dėmesį, kad interneto greičio tyrimui atlikti buvo pakviesta bendrovė, turinti glaudžių verslo sąsajų su kita mobiliojo ryšio operatore Lietuvoje, o į „Bitės“ prašymą pasirinkti kitą tyrimų įmonę, dėl kurios nešališkumo nekiltų abejonių, jokia forma atsakyta nebuvo“, – atsikerta „Bitė Lietuva“.

Išties, nesunku patikrinti, kad startuolis „Rotten Wi-Fi“, kuris įsikūrė surinkęs pinigų sutelktinio finansavimo platformoje, B2B paslaugą „TelcoQ SDK“ įkūrė artimai bendradarbiaudamas su „Tele 2“. Tai kompanija skelbia savo svetainėje. Taigi, interesų konfliktą įžvelgti išties galima net nedirbant „Bitėje“.

Tačiau ar tai išties reiškia, kad jų atliktas tyrimas nieko vertas?

„Rotten Wi-Fi“ yra vos pora metų veikiantis startuolis, kuris nei pagal turimas kompetencijas, nei pagal patirtį negali būti net palygintas su „Ookla“. Į „Bitės“ prašymą pateikti daugiau informacijos apie inicijuojamą tyrimą atsakyta nebuvo, o iš viešai paskelbtos informacijos galime daryti prielaidą, kad tyrimo metu buvo naudojamasi „test-drive“ metodu, matuojant greitį ribotame kiekyje vietų ir atvirose erdvėse, tad ir matavimo rezultatai yra skirtingi.

Matavimų metu jie naudojo pačių pasirinktą įrangą, dėl kurios nėra aišku, kiek ji atspindi pačių vartotojų turimų išmaniųjų įrenginių įvairovę. Šio tyrimo metu gauti greičio matavimo rezultatai yra labiau techniniai duomenys, tačiau jie neatspindi realios vartotojų patirties.

Tuo metu „Bitės“ komunikacija apie sparčiausią 4G tinklą Lietuvoje paremta dešimčių tūkstančių vartotojų atliktais greičio matavimo testais skirtingais įrenginiais, skirtinguose tinkluose ir skirtingose Lietuvos vietose“, – argumentuoja „Bitė“.

Taip, su tuo galima sutikti.

Tačiau pačių vartotojų atliekamas tyrimas turi vieną didžiulį trūkumą, kuris tyrimą gali paversti neobjektyviu. Ten, kur ryšio nėra, to tyrimo vartotojai ir neatliks. Operatorius, kuris teikia paslaugą, bet turi mažiau realių vartotojų, galės džiaugtis geresniais rezultatais, nes jo tinklas mažiau apkrautas.

Be to, viskas smarkiai priklauso nuo to, kur gyvena aktyviai tyrimus vykdę žmonės. Jei dauguma tyrimų daryti iš tų miestų, kur ir pagal šį tyrimą pirmauja „Bitė“ – rezultatai sutampa. Ir nėra teisingi. O ir dabartinio tyrimo neobjektyvumas kelia abejonių – kodėl tuomet visur nelaimėjo „Tele 2“? 

 “Pagalbos į „TelcoQ“ kreipėmės dėl anksčiau jų atliktų panašių tyrimų Lietuvoje. Kalbėjimas užuominomis skatina tokius įtarimus vertinti kaip gynybos taktiką.  Tyrimas buvo atliekamas atsiribojant nuo visų operatorių, klientams prieinama įranga ir sąlygomis.

Galime vertinti tiktai tyrimo rezultatus, o jie kelia abejonių, ar „BITĖ Lietuva“ reklama nepažeidžia vartotojų teisių gauti tikslią informaciją apie paslaugas. Gautus duomenis patvirtina ir valstybinės Ryšių reguliavimo tarnybos praėjusią savaitę paskelbti tyrimo duomenys – jie taip pat rodo, kad „BITĖ Lietuva“ internetas nėra greičiausias.

Žiūrint iš vartotojų interesų pusės, mums aktualus tiktai vienas šios diskusijos aspektas. Reklamoje sakoma, kad „BITĖS 4G mobilus tinklas – greičiausias Lietuvoje“. Reklama dabar yra matoma visoje šalyse, o tai reiškia, kad šiuo momentu bet kuris Lietuvos gyventojas gali tikėtis, kad gaus žadamą paslaugą tokią, kokia reklamuojama. Jei tai neatitinka realybės, vartotojų teisės pažeidžiamos, ir apie tai būtina kalbėti“, – atrėžia Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas.

Taigi, kol kas tenka daryti išvadą, kad tiek vienas, tiek kitas tyrimo metodas greičiau nusako prasidėjusį naują operatorių kovų etapą, negu nurodo, kas greitesnis. Kol tokio tyrimo nepatvirtins visiškai objektyvi institucija, abejonių vis tiek liks.

Tik, štai, mums, vartotojams, iš to jokio bėdos – realaus greičio pakanka, o kovodami operatoriai dar labiau jį didina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.