Laiškų turinys nepasižymėjo originalumu: juose buvo priedai su informacija, kad naudotojo elektroninio pašto adresas, atsitiktinai išrinktas iš milijono kitų, laimėjo loterijoje ir prašoma atsiųsti asmeninius duomenis.
Pradėjęs susirašinėti su sukčiais naudotojas rizikuoja ne tik negauti žadėtų pinigų, bet ir prarasti savo lėšas – paskui jo greičiausiai bus prašoma į nurodytą sąskaitą pervesti tam tikrą sumą, pavyzdžiui, kaip komisinį mokestį už pinigų perlaidą arba mokestį už banko sąskaitos atidarymą. Šios sumos gali pasirodyti menkos, palyginti su laimėjimu, bet gavę pinigus sukčiai nutraukia susirašinėjimą.
Kad laiškai atrodytų įtikinamai, jų autoriai dažnai naudoja oficialią čempionato emblemą ir rėmėjų logotipus. Sukčiai keitė laiško tekstą ir elektroninius atgalinio ryšio adresus.
„Dideli sporto įvykiai tradiciškai traukia sukčius. Šie naudoja juos ne tik reklamai, bet ir kenkėjiškoms programoms platinti bei asmeninei informacijai vogti. Pavyzdžiui, prieš pasaulio čempionatą Brazilijoje 2014 m. buvo užfiksuota daug šlamštlaiškių, siūlančių nemokamus bilietus į turnyrą. Užsimaskavęs kaip maloni staigmena, virusas buvo taikomas kitiems kenkėjiškams failams parsisiųsti ir paleisti be naudotojo žinios.
Būkite budrūs ir atminkite, kad laiškai nuo nežinomų siuntėjų dažniausiai gali būti sukčių siunčiami brukalai“, – primena Tatjana Ščerbakova, „Kaspersky Lab“ vyriausioji šlamštalaiškių tyrimo analitikė.
