Menininkų tiesa
Europos Komisija jaučia vis didesnį spaudimą iš kultūros sektoriaus. Prieš mėnesį EK vadovui Jeanui Claude'ui Junckeriui ir viceprezidentams atvirą laišką parašė 58 Europos parlamentarai. Jame akcentuojama, kad interneto gigantai, tokie kaip „Google“, „Apple“ ir kt., nepakankamai sąžiningai dalijasi su autoriais uždarbiu. Laiške teisingai pastebėta, kad turinį sukuria ir vertę generuoja autoriai, bet didžiausią uždarbį pasiima jų kūrybą viešinančios korporacijos.
Naujausias laiškas, kurį pasirašė svarbiausi ir įtakingiausi Europos kultūros veikėjai, ragina EK prezidentą kuo greičiau rasti sprendimą, kuris neleistų interneto gigantams pasiimti didžiosios dalies pinigų už autorių sukurtą turinį.
Autoriai teigia, kad problema aktuali ne tik popžvaigždėms ir muzikos sektoriui, bet ir visai kūrybinei sistemai – kompozitoriams, rašytojams, režisieriams, scenaristams, fotografams, skulptoriams ir t.t.
„Dominuojančios rinkos dalyvės, tokios kaip „YouTube“, gyvena iš vartotojų įkelto turinio. Jos menkai, o dažnai ir visai neatlygina už mūsų darbą. Tai tempia visą kūrybinės rinkos vertę žemyn“, – sakoma laiške.
„Komisija negali praleisti galimybės išspręsti didžiausio šio dešimtmečio iššūkio. Mūsų darbas naudojamas interneto milžinų gigantų pelnui kurti. Jie dangstosi pasenusiais teisės aktais, siekdami išvengti mokėti autoriams už jų kūrinius. Ateities kartų menininkų labui tai reikia pakeisti jau dabar“,– sakė asociacijos GEMA narys, kompozitorius ir vokiečių grupės „Scorpions“ dainininkas Klausas Meine. Naują autorių ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų paketą planuojama išleisti šį rudenį. Todėl laišką pasirašiusių menininkų delegacija paprašė susitikimo su J.C.Junckeriu, kad galėtų pareikšti savo nuomonę asmeniškai.
„Nors EK dabar turi gerokai svarbesnių reikalų (kalbu apie su Didžiosios Britanijos išstojimu iš ES susijusius klausimus), norisi tikėtis, kad ruošiant įstatymų pataisas į šiuos laiškus bus atsižvelgta. Juk visi EK priimti sprendimai tiesiogiai palies ir mūsų šalies kūrėjus“, – sakė asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas.
„YouTube“ tiesa
Turinio platintojų internetu diskusija su menininkais tokia sena, kad jau spėjo tapti nuobodžia tema. Vis dėlto ji tęsiasi, nes tokie jau jų santykiai – tikra meilėpykanta. Interneto platformos atsainiai žiūri į vartotojų skelbiamą piratinį turinį, mažai moka už legalaus turinio peržiūras, tačiau dažnai itin efektyviai plečia gerbėjų bazę, sukuria populiarumo momentą ir įgalina daugiau uždirbti iš savo vardo.
Taip, interneto technologijų industrija be meno būtų praktiškai beprasmė – didžioji dalis turinio yra meninė kūryba. Taip, kūrėjų pajamos to neatspindi – technologinės kompanijos susižeria gerokai daugiau.
Tačiau „YouTube“ turi argumentų, kurie rodo ir kitą šio verslo pusę. Pavyzdžiui, kompanijos sukurtas įrankis „Content ID“ leidžia kūrybą platinančioms kompanijoms efektyviai aptikti visas platformoje skelbiamas nelegalias jų kūrinių kopijas. Aptikus galima jas blokuoti arba monetizuoti – nukreipti priklausančias už peržiūras išmokas teisių savininkui.
„YouTube“ atstovai pastebi, kad dažniausiai pasirenkamas būtent tas variantas. Be to, „YouTube“ teigimu, bent pusę muzikos industrijos iš „YouTube“ gaunamų pinigų gaunama išmokomis už gerbėjų sudėtą turinį – autoriams mokami pinigai už gerbėjų pergrotas dainas, panaudotą muziką, remiksus ir šokių versijas. O to be šios platformos tiesiog nebūtų visai. Užtat būtų daugiau piratavimo.
Laikotarpio tiesa
Objektyviai žvelgiant, vidutinis IT žmogus yra gerokai turtingesnis už vidutinį menininką. Bet ar kada nors buvo kitaip? Deja, menininkų kūryba visuomet buvo abejotinai apmokama, sėkmė lydėjo mažumą, o klestėjo tik vienetai.
Taip, derėtis dėl teisingesnių sąlygų yra būtina. Ypač kino kūrėjams – juk „YouTube“ galima rasti praktiškai visą lenkų, čekų ar rusų kinematografo istoriją ir labai sunku būtų mus įtikinti, kad tie filmai ten atsidūrė palaiminus autoriams.
Tačiau interneto platformos sukūrė erdvę naujoms meno šakoms ir kai kas labai sėkmingai tai išnaudoja. Tad kartais gali pasirodyti, kad ir čia kova vyksta ne tarp interesų, o tarp seno ir naujo požiūrio.
Yra ir viena neabejotina žala, kurią padarė meno platinimas internetu. Tai praktiškai sunaikino skirtumą tarp aukštojo meno ir mėgėjiško šlamšto. Vadinasi, sunaikino bet kokį gero meno komercinį patrauklumą ir jo kūrėjus pasmerkė badauti.
Juk visais laikais kvaili klounai sutraukdavo daugiau žiūrovų negu geriausi avangardinės muzikos orkestrai. Tiesiog anksčiau klounai buvo pigūs, o už orkestro koncertą juo besidominti mažuma mokėjo daug. Dabar ir vieni, ir kiti yra nemokamai „YouTube“. Skirtumas tik tas, kad klounai renka milijardus peržiūrų, o orkestrą pažiūri šimtai. Tie patys šimtai, kurie būtų mokėję labai daug, bet dabar nebemoka. Taigi vieninteliu jų atlygiu virsta gėda, kad yra mažiau verti už klounus.
Turinio kokybę pradėję vertinti tik peržiūrų skaičiumi, pasaulį pavertėme gerokai primityvesniu. Ir tai pasakytina ne tik apie meną, bet ir apie tą pačią interneto žiniasklaidą. Tik klausimas, ar P.Almodóvaro karas su „YouTube“ gali nors ką pakeisti į gera?
Tikėsimės, kad gali. Nors kol kas atrodo, kad nebent tiek, jog „YouTube“ pradės reikalauti iš visų, kas pasidalija vienu ar kitu šioje platformoje skelbiamu autoriniu kūriniu, susimokėti už šį malonumą autoriams.
