Kaip pro sovietų pasieniečius į Lietuvą atvežti kompiuteriai internetui kurti

Prieš 25 metus, 1991 m. spalio 10 d., Lietuva prisijungė prie interneto. Akivaizdu, kad internetas, kuris leidžia informacijai laisvai sklisti, yra pats galingiausias ginklas Žemėje. Tačiau 1991 m. į Lietuvą vežamų interneto ryšiui kurti skirtų kompiuterių svarbos neįvertino sovietų pasieniečiai.

Internetas šiandien yra visur. Juo mes naudojamės dirbdami kompiuteriu, be interneto neįsivaizduojame savo mobiliojo telefono.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Internetas šiandien yra visur. Juo mes naudojamės dirbdami kompiuteriu, be interneto neįsivaizduojame savo mobiliojo telefono.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT televizijos laida „Istorijos detektyvai“, LRT.lt

Dec 27, 2016, 10:54 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:39 PM

1991 m. vasarą Sovietų Sąjunga buvo ties žlugimo riba, tačiau mirtinai sužeista meška būna pati pavojingiausia. Nors sovietinė imperija buvo draskoma agonijos, o Lietuva jau paskelbusi nepriklausomybę, sienas kontroliavo sovietinė kariuomenė. Tuo metu visai netikėtai profesorius Adolfas Laimutis Telksnys padedamas norvegų iš šios Skandinavijos valstybės atvežė krovinį į Talino uostą. To krovinio galutinis tikslas buvo Lietuva.

Sovietinis pasieniečių karininkas buvo budrus. „Kai papulkininkis pasižiūrėjo, jis liepė nuplėšti plombą, kadangi krovinys buvo užplombuotas. Aš jam sakiau, kad mums toliau važiuoti bus blogai, sakė – nieko, plėškit“, – prisiminė akademikas prof. A.L.Telksnys, pridurdamas, kad jie buvo įtariami vežę priešlėktuvinius ginklus „Stinger“.

Iš tiesų buvo vežamas daug baisesnis ginklas nei „Stinger“. Ginklas, kurio galia žymiai didesnė ir kurį šiandien beveik kiekvienas naudojame ir be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo, – tai buvo kompiuteriai, skirti internetiniam ryšiui kurti.

„Padarėme šį darbą per 3,5 mėnesio. Nuo pačios idėjos, kaip daryti, iki momento, kai viskas pradėjo veikti. Tai yra pavyzdys, kad viską galima padaryti, kai darai“, – sakė prof. A.L.Telksnys.

Internetas šiandien yra visur. Juo mes naudojamės dirbdami kompiuteriu, be interneto neįsivaizduojame savo mobiliojo telefono. Netrukus atsiras ir daiktų internetas, prijungsiantis šaldytuvą ir kitus buitinius prietaisus prie tarptautinio tinklo.

Interneto poreikis Lietuvoje ypač išaugo, kai 1991 m. sausio 13-ąją okupantai suvokė, jog pirmiausia Lietuvą reikia atkirsti nuo pasaulio, kad informacija nepatektų į Vakarų žiniasklaidą.

Lietuvai buvo ypač svarbu užsitikrinti ryšį su pasauliu, kad būtų galima iš karto informuoti, jei sovietiniai tankai vėl pradėtų traiškyti civilius žmones. Tuo metu Lietuvos mokslininkams gimė mintis.

„Informaciškai mes buvome izoliuoti ir ekonomiškai buvome spaudžiami. Norint, kad valstybė, neturinti ryšio su pasauliu, gyvuotų, buvo galvojama, kaip praverti langą į pasaulį. Čia didžiulę paramą mums suteikė skandinavai“, – pasakojo prof. A.L.Telksnys.

Plačiau apie interneto atsiradimo Lietuvoje aplinkybes – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?