Iš tikrųjų, po eilės balistinių raketų ir branduolinio ginklo bandymų, tokios žinios gali pasirodyti kaip visai pozityvios, tačiau JAV mano, kad kosmoso programa tėra skirta branduolinį ginklą nešančių raketų kūrimo užmaskavimui.
2012 metų gruodį Šiaurės Korėja jau buvo sėkmingai iškėlusi palydovą - po nesėkmingų bandymų 1998, 2006, 2009 metais ir 2012 m. balandį. Tuomet tarptautinė bendruomenė šiuos eksperimentus pasmerkė, teigdama, kad jais tik maskuojami akivaizdūs ginkluotės projektai. Tuomet Šiaurės Korėja teigė, kad į orbitą buvo iškeltas komunikacijų palydovas, tačiau niekam nepavyko užfiksuoti jo signalo.
Kitas palydovas buvo iškeltas 2016 metais, tačiau ir tas ekspertų vertinimu buvo niekam tikęs. Kitaip tariant, manoma, kad palydovai tėra iš esmės žaisliniai prietaisai - nes Šiaurės Korėjai svarbiau sukurti tik tobulesnes raketas.
Tačiau pats režimas savo susidomėjimą kosmoso tyrimais aiškina tarsi paskaitęs istorijos vadovėlius apie Šaltąjį karą. Teigiama, kad šalis imasi šių projektų todėl, kad jie dabar yra labai populiarūs tarp kitų valstybių. Šiaurės Korėja jaučia konkurenciją ir suvokia, kad skverbtis gilyn į visatą yra labai svarbu, todėl būtinai įsilies į šias lenktynes.
Šalies žiniasklaida taip pat cituoja Kim Jong Uną. Jis pareiškė, kad Šiaurės Korėja turi per kiek įmanoma trumpesnį laiką pakelti mokslą į kitą lygį ir panaudoti šiuos pajėgumus socializmo kūrimo transformacijai. Šiaurės Korėjos kosmoso užkariavimo planai buvo paminėti ir Jungtinių Tautų posėdžiuose. Šiaurės Korėjos pasiuntinys pastebėjo, kad jokiose tarptautinės teisės normose nėra pažymėta, kad šalis negali iškelti komunikacijos palydovų ir vykdyti taikių kosmoso programų. Jis taip pat atskleidė įdomią detalę - paminėjo, kad tarptautinė teisė taip pat nedraudžia kosminių įrenginių iškėlimui naudoti balistines raketas. Tai iš kur tos sankcijos ir priešiškumas, jei programa yra taiki?
Nors tarptautiniai susitarimai nedraudžia vykdyti taikius kosmoso tyrimus ar netgi naudoti karinėms reikmėms sukurtas raketas palydovų iškėlimui, ši veikla yra draudžiama Šiaurės Korėjai konkrečiai. Šalis neparodė noro derėtis, laikytis žmogaus teisių normų ar nusiginkluoti. Į kiekvieną tokį siūlymą ji iki šiol atsakė grasinimais ir naujais bandymais. Planai apie kosmoso užkariavimą (netgi kosmoso užkariavimo varžybas) buvo pareikšti prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimus Azijoje. Baiminamasi, kad Šiaurės Korėja gali pasinaudoti šia proga surengti dar vieną provokaciją.