Pasaulinė TV diena: kaip televizija pasikeitė per 10 metų?

Lapkričio 21 dieną minima Pasaulinė televizijos diena. Kaip šis daugelį metų populiariausias žiniasklaidos kanalas pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį – interneto ir išmaniųjų telefonų eroje?

 Nepaisant interneto konkurencijos, per 10 metų TV žiūrimumas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje ir toliau augo.<br> 123RF nuotr.
 Nepaisant interneto konkurencijos, per 10 metų TV žiūrimumas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje ir toliau augo.<br> 123RF nuotr.
Monika Žvinklytė:  „Vis daugiau žmonių neužtenka TV turinio, kurį gauna per įprastą televiziją, o ieško naujausio, vietos rinkoje netransliuoto“<br> Viaplay nuotr.
Monika Žvinklytė:  „Vis daugiau žmonių neužtenka TV turinio, kurį gauna per įprastą televiziją, o ieško naujausio, vietos rinkoje netransliuoto“<br> Viaplay nuotr.
 Evaldas Tylas: „Prieš dešimtmetį žmonės dienos planus koreguodavo pagal dominančio serialo ar mėgstamos komandos varžybų transliavimo laiką. Šiandien galime išmaniuoju telefonu stebėti sporto transliacijas kelyje ar peržiūrėti penkias mėgstamo serialo serijas iš eilės, kai tik tam turime laiko“.<br> Viaplay nuotr.
 Evaldas Tylas: „Prieš dešimtmetį žmonės dienos planus koreguodavo pagal dominančio serialo ar mėgstamos komandos varžybų transliavimo laiką. Šiandien galime išmaniuoju telefonu stebėti sporto transliacijas kelyje ar peržiūrėti penkias mėgstamo serialo serijas iš eilės, kai tik tam turime laiko“.<br> Viaplay nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 21, 2017, 1:40 PM, atnaujinta Nov 21, 2017, 1:44 PM

Nepaisant interneto konkurencijos, per 10 metų TV žiūrimumas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje ir toliau augo: jei 2007 m. Lietuvos gyventojas vidutiniškai prie televizoriaus praleisdavo 202 minutes kasdien, šiemet šis rodiklis pasiekė 231 minutę – tai yra išaugo 15 proc., rodo tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenys. Tačiau per dešimtmetį įvyko ir daug kitų pokyčių.

Daugiau alternatyvų

Ilgesnį TV skiriamą laiką galima iš dalies paaiškinti tuo, kad vartotojams atsirado daugiau pasirinkimų kur ir kokiu būdu žiūrėti televiziją. Jei prieš 10 m. paprastai tekdavo rinktis iš fiksuoto skaičiaus kabelinio operatoriaus siūlomų TV kanalų, šiandien vartotojas TV turinį gali gauti naudodamasis įvairiomis platformomis ir paslaugomis, žiūrėti TV ne tik per televizorių, bet ir kompiuterio ekrane, telefone.

„Vis daugiau žmonių neužtenka TV turinio, kurį gauna per įprastą televiziją, o ieško naujausio, vietos rinkoje netransliuoto. Tai – vis globalėjančios rinkos ženklas, kai žinios apie, pavyzdžiui, puikiai žiūrovų vertinamą serialą sklinda labai sparčiai ir dalis vartotojų tiesiog nenori laukti, kol tokį turinį po 1-2 metų parodys vietos kanalas. Toks poreikis augina TV alternatyvų ratą, kuria nišas įvairioms mokamoms TV paslaugoms“, – sako „Viasat“ komercijos vadovė Monika Žvinklytė.

Anot jos, būtent dėl unikalaus turinio, šiandien intensyviai kovoja televizijos varžydamosi dėl vartotojų: turinio aukcionai konkurencingesni nei bet kada anksčiau, televizijos ieško išskirtinių turinio teisių, kuria vietinį turinį bei adaptuoja populiarius užsienio formatus. Dėl prisotintos rinkos vartotojas tampa išrankesnis ir nori asmeninių pasiūlymų už mažą kainą. Be to, mokėdamas už televiziją, vartotojas tikisi, kad ji nuolat investuos į technologines naujoves.

„Internetas iš esmės panaikino ribas tarp šalių. Mokamos televizijos konkuruoja su pasaulinėmis filmų studijomis, kurios ieško kelių apeiti tradicinius TV kanalus ir pasiekti vartotojus tiesiogiai. Turinio pirkimo kaštams ir vartotojų poreikiams augant, mokamos televizijos, savo ruožtu, turi ieškoti papildomų pajamų šaltinių – pasaulyje vis dažniau pritaikoma išmanioji reklama, debesies paslaugos, daiktų interneto sprendimai“, – pasakoja „Viasat“ atstovė.

Vartotoją pritraukia garsiais vardais

Vaizdo transliacijų internetu platformos „Viaplay“ vadovas Baltijos šalyse Evaldas Tylas atskleidžia, kad vartotoją šiandien pritraukia ne tiek technologinės naujovės, kiek jam patinkantis turinys.

„Bet kurio formato televizijos sėkmę šiandien lemia turinys. Vartotojai internetinės televizijos platformą renkasi pagal jos turinio pasiūlą, todėl laimi tie, kurie turi plačiausią patrauklaus turinio pasiūlą. Parinkti patrauklų turinį nėra paprasta – brangus JAV rinkai skirtas, bet Europoje mažiau žinomas serialas nebūtinai garantuos vartotojų srautą Lietuvoje. Kokybiškas turinio vertimas į vietinę kalbą – taip pat svarbi detalė, lemianti turinio patrauklumą. Interneto transliacijų platformos neturi ilgalaikių įsipareigojimų, tad vartotojas turi rasti kažką įdomaus žiūrėti kiekvieną kartą prisijungęs. Dėl to teisingas vartotojo lūkesčių įvertinimas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – aiškina E. Tylas.

E. Tylas pažymi, kad per vienerius veiklos metus „Viaplay“ turinio pasiūla išaugo 50% – augimą lėmė noras sudominti tiek šeimas, tiek naujausių filmų, tiek sporto gerbėjus.

„Prieš metus „Viaplay“ startavo su 8 tūkstančiais epizodų ir filmų, kurie sudaro 5800 valandų turinio. Dabar siūlome daugiau nei 12 tūkstančių epizodų bei 10000 valandų turinio. Savo pasiūlą plėtėme siūlydami pasaulinio garso filmus, serialus bei naujas sporto varžybas. Pavyzdžiui, vartotojams pasiūlėme unikalią galimybę stebėti brangiausią visų laikų bokso dvikovą tarp Floydo Mayweatherio ir Conoro McGregoro – užsienio rinkose ši transliacija kainavo daugiau nei „Viaplay“ pusmečio prenumerata“, – sako „Viaplay“ vadovas Baltijos šalims.

Video turinio vartojimas visose platformose auga – dėl technologinių naujovių turinys yra žiūrimas ir per televiziją, ir internetu. „Viaplay“ vadovas Baltijos šalims pabrėžia, kad šiuolaikiniam vartotojui, priešingai nei prieš 10 metų, nebesuprantama derinti savo gyvenimo prie mėgstamo serialo transliacijos laiko.

„Prieš dešimtmetį žmonės dienos planus koreguodavo pagal dominančio serialo ar mėgstamos komandos varžybų transliavimo laiką. Šiandien galime išmaniuoju telefonu stebėti sporto transliacijas kelyje ar peržiūrėti penkias mėgstamo serialo serijas iš eilės, kai tik tam turime laiko – šiuolaikinės TV paslaugos suteikia didžiulę laisvę savo mėgstamą turinį žiūrėti savo pasirinktu ritmu ir savo pasirinktoje vietoje“, – vaizdo transliacijų internetu privalumus vardina E. Tylas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.