Sibire aptiktas įšalęs karališkasis kapas

Pietų Sibire dirbantys archeologai aptiko neliestą įšalusį pilkapį, kuris gali priklausyti skitų karališkiesiems asmenims. 2800 metų senumo monumento teritorija yra didesnė nei futbolo aikštė ir šis radinys gali būti pati seniausia kapavietė regione.

Pilkapis pietų Sibire.<br>  Gino Caspari / Berno universiteto nuotr.
Pilkapis pietų Sibire.<br>  Gino Caspari / Berno universiteto nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 18, 2018, 4:23 PM, atnaujinta Sep 22, 2020, 12:36 PM

Skitai buvo raiteliai klajokliai, dominavę didelėje centrinės Azijos stepių dalyje nuo IX amžiaus pr.m.e. iki iki pirmojo mūsų eros amžiaus. Jie buvo laikomi bebaimiais kariais, o senovės Graikijos istorikas Herodotas V amžiuje pr.m.e rašė, kad po mūšio skitai iš nugalėtųjų skalpų siuvasi apsiaustus, o kaukoles naudoja kaip taures.

Ir nors skitai nestatė jokių gyvenviečių, po savęs jie paliko didžiulius pilkapius, gausius auksinių dirbinių, ginklų, dekoruotų indų (kai kuriuose išlikę net vaistų, panašių į opijų, pėdsakų) ir kitų gėrybių. Kadangi didelė dalis šių kapaviečių įrengtos įšalo zonoje, jos yra įšalusios laike tikrąja šių žodžių prasme: istorikai yra aptikę net suledėjusių skitų mumijų.

Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio archeologai atkasė keletą pilkapių – vadinamų kurganais – Uyuk slėnyje Tuvos respublikoje (į šiaurės vakarus nuo Mongolijos). Teritorija kartais vadinama „Karalių slėniu“ – pagal Egipto karalių slėnį, kuriame 500 metų buvo laidojami senovės Egipto valdovai.

Kasinėjimų teritorijoje, pavadintoje „Arzhan 2”, praėjusio tūkstantmečio pabaigoje buvo rasti stebėtinai gerai išsilaikę vyro ir moterų palaikai, palaidoti greta – o aplinkui dar 9000 auksinių objektų.

Berno universiteto archeologas Gino Caspari tyrinėjo aukštos raiškos šių kapų teritorijos palydovines nuotraukas. Jis nustatė apvalią struktūrą viduryje pelkės, šalia Uyuk upės. Iš nuotraukų archeologas nusprendė, kad pilkapis greičiausiai buvo apvalios formos, ir greičiausiai padarytas iš medinių sijų ar rąstų, ant kurių viršaus – plonas akmenų sluoksnis.

Antrasis žingsnis, žinoma, buvo pačios vietos aplankymas – ką 2017-aisiais ir padarė šveicarų-rusų ekspedicija. Žurnale „Archaeological Research in Asia“ išspausdintoje ekspedicijos ataskaitoje teigiama, kad „įšalęs kapas“ buvo neapipėštas dėl jo atokios vietos.

„Kurganas yra už penkių sunkių kelionės valandų bekele nuo artimiausios gyvenvietės“, – pasakoja G. Caspari.

Tyrėjų komanda paėmė medienos mėginius ir radiokatyviosios anglies metodu nustatė, kad šios sijos buvo išskobtos IX amžiuje pr.m.e., – kas reiškia vieną seniausių kapų regione. Matavimai taip pat parodė, kad pilkapio diametras – 140 metrų.

„Eurazijoje nežinome daugiau tokio dydžio įšalusių kurganų“, – teigia G.Caspari. – „Bet dėl klimato temperatūros kilimo jis atsiduria pavojuje, todėl per keletą artimiausių metų reikia organizuoti ekspedicijas ir atlikti pilnus kasinėjimus, kol dar ne viskas prarasta“.

Parengta pagal „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.