Pirmąją savo programėlę galite sukurti vos per dvi valandas

Pirmąją programėlę galima sukurti vos per porą valandų ir tai geba padaryti net moksleiviai. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto lektorė ir doktorantė Dovilė Kurpytė. Anot jos, nors rinkoje suskaičiuojami keli milijonai programėlių, yra nesunkių būdų, kaip savąją išpopuliarinti.

 Pasitelkdamos didžiuosius duomenis (angl. big data), kompiuterijos skaičiavimą (angl. machine learning) ir dirbtinį intelektą (angl. artificial intelligence) programėlės keičia mūsų gyvenimą iš esmės, atimdamos funkcijas, kurias galėtume daryti monotoniškai ir motoriškai.<br> 123RF nuotr.
 Pasitelkdamos didžiuosius duomenis (angl. big data), kompiuterijos skaičiavimą (angl. machine learning) ir dirbtinį intelektą (angl. artificial intelligence) programėlės keičia mūsų gyvenimą iš esmės, atimdamos funkcijas, kurias galėtume daryti monotoniškai ir motoriškai.<br> 123RF nuotr.

Jurgita Čeponytė, Mindaugas Aušra, LRT.lt

Feb 5, 2018, 2:11 PM, atnaujinta Feb 5, 2018, 2:11 PM

– Kokios dabar yra tendencijos, jei kalbėtume apie programėles šiandien? Kaip jos pakeitė gyvenimą?

Programėlės keičiasi su visomis technologijomis. Kiekvieną kartą matome naujas technologijas, naujus skaitytuvus, naujus jutiklius mūsų telefonuose. Programėlės prie jų prisitaiko. Viskas juda pagal tam tikras temas.

Pagrindinės temos, jei suskaidytume į tris grupes, turbūt yra pramogų, informavimo ir produktyvumo didinimo. Tai reiškia, kad jos tarnauja mums ir sako, kaip geriau, paprasčiau, greičiau, efektyviau pasiekti savo tikslus. Visos programėlės yra tam, kad palengvintų mums gyvenimą.

Mažėja mygtukų – buvo tendencija turėti tik vieną, bet dabar ir ši tendencija nyksta. Kiekviena programėlė stengiasi kuo labiau atitikti vartotojų lūkesčius ir palengvinti gyvenimą. Tokiu būdu programėlės mums leidžia efektyviau komunikuoti su kolegomis, draugais, galbūt siekti kažkokių tikslų, pasirenkant naujas dietas, mitybos planus, o galbūt sekant savo širdies ritmą ir efektyviau siekiant savo sporto aukštumų, siekiant tiksliau apskaičiuoti finansus, paprasčiau atlikti transakcijas.

Pasitelkdamos didžiuosius duomenis (angl. big data), kompiuterijos skaičiavimą (angl. machine learning) ir dirbtinį intelektą (angl. artificial intelligence) programėlės keičia mūsų gyvenimą iš esmės, atimdamos funkcijas, kurias galėtume daryti monotoniškai ir motoriškai. Tai padeda mums pasiekti daug daugiau informacijos per dagu trumpesnį laiką.

– Yra beprotiškas skaičius programėlių, kurios gali daug ką padėti atlikti. Kiek mums iš tiesų jų reikia?

– Tai priklauso nuo to, ką tuo metu veikiate ir koks jūsų tikslas. Pavyzdžiui, jūs nusipirkote spintą ar lentyną, norite ją įtaisyti, bet neturite gulsčiuko. Įsiinstaliuojate programėlę, kuri atitinka gulsčiuką ir galite turėti labai tvarkingai susuktą lentyną.

Galbūt staiga jūsų automobilyje nebeveikia spidometras. Parsisiunčiate programėlę ir vualia – jūs turite vietoj jūsų automobilyje veikiančio spidometro telefono ekraną, kuriame yra spidometras ir jis atlieka šią funkciją.

O galbūt jūs išgirdote melodiją ir labai norite žinoti, kas ją atlieka. Galite vėl parsisiųsti programėlę. Gali būti, kad, pavyzdžiui, norite tiksliai padainuoti kažkokią dainą. Yra programėlių, kurias naudodami jūs dainuojate ir jūsų telefonas atpažįsta, kaip tiksliai dainuojate, programėlė duoda už tai taškus. Taigi jūs net galite lavinti dainavimo įgūdžius.

– Kad programėlės pakeitė žmonių gyvenimą, tai yra savaime aišku. Bet kaip tai pakeitė verslą?

– Verslą irgi pakeitė dėl įvairiausių priežasčių. Galime, pavyzdžiui, kalbėti apie apsipirkimą. Jeigu anksčiau buvo e-komercija, kuri tarsi skatino pirkti, parduoti internetu, tai dabar jau yra labai populiari ir netgi didžioji rinkos dalis užsiima m-komercija.

Tai reiškia, kad mes naudojame mobiliuosius įrenginius, planšetes, telefonus, kad galėtume įsigyti kažkokį daiktą pigiau, paprasčiau, be eilių, tiesiog dabar. Kam stovėti eilėje, kai gali per aplikaciją ar tiesiog telefonu nusipirkti kažkokius bilietus ir patekti į renginį be jokios eilės? [...] Yra skatinama ir įsigyti naujų įrenginių, kurie padeda žmogui susieti savo gyvenimą su internetu ir būtent tuo vartojimu. Pavyzdžiui, išmanios apyrankės, įvairūs pulso matuokliai, šiuo metu labai plintantis daiktų internetas.

Paprasti daiktai, kurie anksčiau neturėjo interneto dabar jį turi. Galime, pavyzdžiui, važiuodami iš darbo su aplikacija nustatyta, kad grįžus būtų padaryta kava ar arbata, galima nustatyti muziką, temperatūrą ir pan. Visa tai galime daryti mobiliosiomis aplikacijomis.

– „Apple“ programėlių parduotuvėje 2016 m. per dieną atsirasdavo 2,5 tūkst. naujų programėlių, kai 2017 m. jų per dieną atsirasdavo 500. Ar tai nėra taip, kad nelabai turime ką kurti, nes jau viskas sukurta?

– Tikrai ne. Dabar „Apple“ parduotuvėje yra apie 2,2 mln. programėlių, „Google Play“ – 2,8 mln. Šiuo metu šioje rinkoje yra apie 60 mlrd. JAV dolerių. 2020 m. prognozuojama 189 mlrd. JAV dolerių. Tai tris kartus didesnė suma.

Rinka auga, ji transformuojasi, prijungia papildomus įrenginius. Tai tik naujos tendencijos, pavyzdžiui, virtuali realybė, papildyta realybė padeda mums dar labiau išplėsti mūsų galimybių ribas – turime naujų jausmų, kažkokį šeštą pojūtį. Mes galime pasižiūrėti į dangų ir matyti, koks yra drėgnumas, temperatūra ir panašūs dalykai. Netgi galime kažkokius naujus padarus ar draugus matyti savo aplinkoje, kurie realiai neegzistuoja.

– Kaip lietuviai atrodo visoje šitoje programėlių rinkoje? Jau žinoma, kad lietuviai kuria programėles. Kai kurios jų buvo labai garsios. Bet ar tai yra vienetinės kompanijos, ar daugiau bendrovių užsiima programėlių kūrimu?

– Lietuviai tikrai užima gerą rinkos dalį visame pasaulyje. Jeigu kuriame, tai kuriame labai geras ir stiprias programėles. Turime tikrai labai unikalių ir gerų pavyzdžių, įmonių, kurios yra pasaulinės lyderės.

Matant gerus pavyzdžius vis daugiau ir dagiau atsiranda norinčių kurti būtent mobiliąsias programėles įvairioms operacinėms sistemoms. Šita, sakykime, sritis tikrai plečiasi ir lietuviai gana aktyviai dalyvauja šioje rinkoje.

– Ar būtų galima įvardyti skaičių, kiek bendrovių kuria tas programėles? Ar jau net nebeapsimokėtų skaičiuoti?

– Turbūt nesuskaičiuotume vienetais ir dešimtimis.

– Tas augimas vyko stabiliai ar iššoko per keletą metų?

– Manyčiau, reikėtų paminėti „Pixelmator“. Jie – tobulas pavyzdys, kaip lietuviai įžengė į „Apple“ programėlių parduotuvę ir į rinką. Jie 2011 m. ir 2014 m. buvo apdovanoti kaip geriausia pasaulyje „Apple Store“ programėlė. Tai tikrai labai įspūdingas pavyzdys, po kurio ši rinka vis labiau ir labiau plėtėsi.

– O kaip apskritai kuriamos programėlės?

– Apie programėlę galime kalbėti iš dviejų pusių. Viena yra, kaip ji atrodys ir kaip vartotojas ją matys. Antra – kaip ji veiks, ką vartotojas nebūtinai pamatys. Ką galime puikiai matyti, tai tą dalį, kurią vartotojas įsijungia, kažkokį langą, kurį jis mato.

Šią dalį galime sukurti nebūtinai programuodami, bet netgi ir tuo „drag and drop“ (liet. vilkti ir mesti) būdu, kur tiesiog pasiimti įrankį specialų ir pasirenki, susiprogramuoji viską, kaip norėtum, kad būtų toje programėlėje.

Tačiau jų veikimas dažniausiai reikalauja papildomų žinių, t. y. programavimo. Tai priklauso nuo to, kokioje programavimo kalboje esi įgudęs ir kokioje operacinėje sistemoje norėtum, kad programa veiktų.

– Kad programėlę galima suprogramuoti kompiuteriu, viskas aišku. Bet ar galima tai padaryti telefonu?

– Tai unikalus klausimas. Programėles, kai jau sukuriate, administruoti, stebėti, kaip ten kas atrodo, tikrai galite mobiliuoju telefonu. Tačiau mobiliųjų programėlių kūrimas bent jau „Android“... Mes VGTU turime ir kursus, kurie yra ateities inžinerijos sritis – moksleiviai gali atvykti, prisijungti ir išmokti kurti „Android“ programėles. Manau, kad tai galima pasiekti per visai neilgą laiką.

– Per kiek laiko?

– Kursai gali vykti dvi dienas, savaitę, pusę metų, metus. Tai priklauso nuo to, kiek norime įsigilinti į aplikaciją. Bet pirmąją aplikaciją sukurti per dvi valandas tikrai galima.

– Kai moksleiviai kuria aplikacijas, kokios jos būna?

– Labai įvairiai. Pavyzdžiui, jeigu moksleiviai turi pakankamai veiklų ir jie nori, sakykime, atsipalaiduoti, tai jie galvoja apie kokius nors žaidimus, inovatyvius žaidimus, kaip galėtų, pavyzdžiui, žaisti ir komunikuoti su draugais.

Taip pat yra moksleivių, kurie rūpinasi globalesniais dalykais. Jie galvoja, kaip palengvinti moksleiviams gyvenimą ir kaip sukurti aplikaciją, kuri padėtų pasiruošti pamokoms, kurios padėtų išmokti kažkokių naujų dalykų, kurios padėtų pamatyti, atvaizduoti informaciją, pavyzdžiui, kam imti ir skaityti visą vadovėlį nuo iki, jeigu gali su viena aplikacija labai inovatyviai ir greičiau įsisavinti tą pačią informaciją.

– Kaip suprantu, pačią programėlę sukurti lengva, bet vis tiek reikia ją įtvirtinti rinkoje, kas jau nebėra labai lengva, nes jų yra milijonai.

– Galime pasirinkti labai nišinę programėlę. Pavyzdžiui, matome, kad to dar nėra, o mums to visai reikėtų. Galima sukurti tokią programėlę. Arba, pavyzdžiui, galima taikyti tam tikras strategijas, žiūrėti, kas šiuo metu yra populiaru ir bandyti įeiti į tą rinką.

Jeigu programėlė, sakykime, neturi labai patrauklios išvaizdos arba nėra labai inovatyvi, nėra pateikta patogiai vartotojui, pavyzdžiui, reikia paspausti tris kartus, kad nueitum į paprasčiausią funkciją, o kitoje aplikacijoje, kuri lygiai tokia pati, užtenka paspausti vieną mygtuką arba atlikti vieną brūkštelėjimą. Tai aišku, kad pirmoji programėlė bus išinstaliuoti ir žmogus pasirinks antrąją. Netgi supaprastinus funkcionalumą arba programėlės naudojimą galima iš karto paimti tam tikrą rinkos dalį.

– Kas labiau siunčiamasi – mokamos ar nemokamos programėlės? O jeigu nemokamos, tai kaip su ta reklama yra – ar lengva uždirbti iš to?

– Strategijų yra įvairiausių. Dažniausiai naudojama „Freemium“ versija, kai parsisiunti pagrindą nemokamai, tačiau, jeigu nori kažkokių papildomų [paslaugų] arba, kad programėlė veiktų greičiau, gali susimokėti.

2018 m. vyrauja interaktyvių reklamų tendencija. Tai reiškia, kad žmogus netgi matydamas reklamą gali, pavyzdžiui, arba žaisti, arba gauti kažkokios reikalingos informacijos. Suteikiama personalizuota informacija, todėl vartotojas nebe taip pyksta ant tų reklamų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.