Pirmiausia visi viešai išgirdo apie nelaimes diplomatijos fronte. Jaunasis Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas aktyviai reiškiasi daugelyje sričių – pavyzdžiui, naudodamasis vokiečių vidaus bėdomis ir britų pasitraukimu iš ES, jis bandė kurti naujas Sąjungos kryptis. Prancūzijos prezidentas buvo vienas pirmųjų pareiškusių pasipiktinimą, ir prisidėjusiu prie JAV prezidento siūlymo pasiųsti „mielas, naujas ir „išmanias“ raketas į Siriją.
Nesuteikęs informacijos apie smūgius Vladimirui Putinui, su kuriuo smūgių išvakarėse kalbėjosi telefonu, Rusijos prezidento nuomone, E.Macronas jį įžeidė – ir tai buvo pasakyta garsiai.
O Po smūgių E.Macronas viešai apskelbė, kad tai jis įtikino D.Trampą palikti amerikiečių karius Sirijoje – bet turėjo likti labai nustebęs, kai D.Trumpas viešai pasisakė, kad jie savo darbą jau atliko ir bus greit atitraukti namo.
Taip vieninteliu politiniu atakos laimėjimu galėjo tapti geros žinios apie sėkmingus karinius smūgius. Pavykusi ataka leistų visiems parodyti, kad šalis gali pati imtis iniciatyvos. Prancūzija netgi galėtų būti koalicijų vedlė!
Po atakos sąjungininkai paskelbė, kad buvo paleistos 105 raketos, kuriomis smogta į tris taikiniums Sirijoje. Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Jungtinės valstijos: iš visų paleistų raketų JAV dalis buvo didžiausia. Britai panaudojo tik kelis „Typhoon“ ir „Tornado“ naikintuvus, kurie kartu paleido vos 8 raketas. Tuo tarpu prancūzai smogė tiek iš jūros, tiek iš oro. Panašiai kaip tą padarė JAV, bet smūgį sudarė vos 12 raketų – keliskart mažiau, nei amerikiečiai.
Aktyviausi įvykiais Sirijoje besidomintys žmonės pirmiausia atkreipė dėmesį į faktą, kad operacijoje dalyvavo 5 „Dassault Rafale“ naikintuvai. Kiekvienas jų buvo ginkluotas dviem „SCALP EG“ iš oro paleidžiamomis sparnuotomis raketomis – jos buvo pakabintos po kiekvienu sparnu. Penki lėktuvai po dvi raketas – taigi, lygiai 10 ginkluotės vienetų.
Tačiau smūgių ataskaitoje minimos tik devynios naikintuvų paleistos raketos, į du objektus. Vaizduose, kuriuose buvo rodomi iš misijos grįžę „Rafale“, nė vienas jų neturėjo likusios nepanaudotos „SCALP“. Ji buvo numušta? Ji sugedo ir buvo nukreipta nuo kurso? Kažkas įvyko paleidimo metu? Artimiausiomis dienomis turėtu atsirasti daugiau žinių.
Ne vien aviacija
Jei su aviacijos smūgiais nutiko lyg ir yra maža problema, tai jūrų smūgis gresia virsti visišku anekdotu. Galingam smūgiui prie sirų krantų buvo pasiųstos trys moderniausios FREMM klasės fregatos: „Acquitaine“, „Auvergne“ ir „Languedoc“. Ši klasė pristatyta visai nesenai, 2007 metais. Be Prancūzijos, jas jau naudoja Italija, Egiptas ir Marokas.
Kiekviena daugialypės paskirties fregata gabenasi po 16 priešlėktuvinių, 16 sparnuotųjų ir 8 priešlaivines raketas. Prancūzų versija gabenasi papildomai 6 vnt. torpedų. Oficialioje ataskaitoje paminėta, kad iš trijų laivų atakavo tik vienas, „Languedoc“. Jis iš 16 vnt. gabentų jūrinės versijos „SCALP“ sparnuotųjų raketų paleido vos tris. Jau tada stebino, kodėl toks laivas neišnaudojo viso arsenalo, kaip tą padarė amerikiečiai, pilnai ištuštinę atakoje dalyvavusios technikos skyrius.
Dabar viskas paaiškėjo, kodėl. Balandžio 17 d. Paryžiaus dienraštis „L‘opinion“ paskelbė informaciją, gautą iš patikimų šaltinių, kurioje skelbiama, kad pirminis tikslas buvo smogti 3 taikiniams. Neaišku, ar jie turėjo būti skirtingi (kaip tą padarė prancūzų aviacija, 7 raketomis smogusi į įtariamą cheminio ginklo saugojimo bunkerį, į kurį nesitaikė kiti sąjungininkai) ar turėjo dubliuoti kitus smūgius į tris bendrai atakuotus taikinius – tačiau pirmoji fregata nesugebėjo paleisti raketų salvės.
Šį faktą portalui defensenews.com patvirtino pulkininkas Patrikas Steigeris iš Prancūzijos Generalinio štabo. „Pirmoji salvė neiššovė“, – teigia jis, pridėdamas, kad iškart buvo aktyvuotas planas „B“. Raketas paleido „Languedoc“ – bet vos tris. Tariamai, dubliuoti nereikėjo, nes smūgiai sugriovė objektus. Vis tik trečiasis bunkeris, atakuotas vien prancūzų naikintuvais, bendroje ataskaitoje pažymėtas ne kaip sunaikintas – o tik kaip pažeistas ar apgadintas.
Pagal „L‘opinion“ informaciją, plano „B“ atveju į ataką turėjo įsitraukti ir trečiasis laivas – tačiau jis nespėjo. Sąjungininkų smūgiai privalėjo būti surengti vienu metu. Prancūzų jūreiviai, nepavykus pirminiam planui, nebespėjo į koalicijos sutartą atakos langą – ir jiems nebebuvo suteiktas leidimas šauti. Kol kas nei laivynas, nei raketų gamintojai neskelbia, kas sustabdė pirmosios fregatos šūvius. Kalbintas Generalinio štabo atstovas teigė, kad tai greičiausiai bus techninis gedimas, išvedęs visą šio tipo ginkluotę tame laive.
Ypač turėtų jaudinti faktas, kad šiomis raketomis apginkluoti net penki esami laivai (iš viso suplanuota įsigyti aštuonis) bei kitais metais numatomas pabaigti pirmasis „Barracuda“ klasės atominis povandeninis laivas. Pastarųjų planuojama pastatyti šešis. Maža to, dalis šios technikos tikrai bus siūloma užsienio pirkėjams – jei tik jie sutiks mokėti solidžią kainą.
Dėl itin didelio brangumo prancūzų technika kitų šalių kariniuose pirkimų konkursuose iškrenta viena pirmųjų. Lydinčios techninės problemos stagnuojančių pardavimų tikrai nepaskatintų.
Tokia karinių smūgių nesėkmė primena kitą liūdnai pagarsėjusią 2011 metų iniciatyvą – sprendimą įsikišti į Libijoje vykusį konfliktą. Energingai pradėję, prancūzai greitai suprato neturį pakankamai jėgų pakeisti padėtį. Teko į pagalbą kviestis amerikiečius, kurie iš laivų apšaudė Libijos vyriausybės karinius objektus, o iš Italijos pakilusi aviacija užtikrino neskraidymo zoną. Tuo tarpu patys prancūzai greitai pritrūko tankus naikinančios ginkluotės. Teko improvizuoti naudojant mokomąsias bombas, pripildytas betono.