Ant lėktuvų bilietų kartais nurodyta, per kurias durims reikėtų įlipti. Taip siekiama paspartinti keleivių laipinimą. Kuo greičiau keleiviai atsisės į savo vietas, tuo greičiau lėktuvas galės pakilti. O juk laikas – tai pinigai. Tačiau jei jau taip svarbu, per kokį laiką keleiviai suras savo vietas, kodėl neleidžiama eiti po sparnais? Juk dažnai taip galėtumėte nukirsti kelio galą ir lėktuve atsidurti greičiau. Kaip tikriausiai galite numanyti, taip daroma dėl saugumo.
Nors variklis yra išjungtas, jis vis tiek gali būti karštas. Dažnai lėktuvai skrenda į vieną reisą po kito, todėl variklis gali būti neatvėsęs. Oro uosto darbuotojams tai nėra didelė problema – jie tiesiog per arti neprieina ir neliečia nieko, ko nereikia. Įkaista ne visas variklis, todėl dažnai galima pamatyti, kaip darbuotojas iš ką tik nusileidusio lėktuvo variklio krapšto nelaimingo paukščio liekanas. Vaizdas, aišku, nemalonus, bet paukštis nebūna iškepęs. Tačiau jūs, tikėtina, nežinote, kurios variklio dalys yra karštos, o kurios – ne. Todėl eidami pro šalį galite ką nors paliesti ir stipriai nusideginti.
Net ir išjungto variklio ventiliatorius gali sėkmingai suktis toliau. Vėl gi – prie jo nevalia kišti pirštų.
Nors po sparnais vaikščioti negalima, kai kurie keleiviai vis tiek neištveria ko nors nepridarę – viena moteris Kinijoje į variklį švystelėjo saują monetų. Skrydį teko atidėti, kol monetos buvo iškrapštytos. Jei variklis būtų įjungtas, situacija būtų dar pavojingesnė, nes išmetamosios dujos yra nuodingos ir labai karštos.
Kartais laipinant keleivius lėktuvas yra pildomas degalais, o bakai yra sparnuose. Iš jų degalų pylimo metu pasišalina susikaupę garai, kuriais galima apsinuodyti. Vėl gi – dėl to prie sparnų artintis negalima.
Galiausiai, aplink lėktuvą dažnai sukiojasi eilė techninių darbuotojų. Jie pildo degalų bakus, vandens rezervuarą, tuština atliekų surinkimo sistemą, tikrina pagrindinius lėktuvo mazgus. Jiems darbas einasi kur kas lengviau, kai šalia nesimaišo smalsūs keleiviai.
