Japonija prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo stipri savo lėktuvnešiais. Salynas neturėjo daug gamtinių išteklių, todėl jų teko ieškoti plečiant teritoriją. Turint omenyje Japonijos geografinę padėtį, nieko keisto, kad laivynas buvo labai svarbus. Japonijos lėktuvnešiai padėjo surengti ne vieną sėkmingą ataką, įskaitant ir Pearl Harboro puolimą. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo viskas pasikeitė.
Pasibaigus karui (ir teisminiams procesams) japonai apsižvalgė aplinkui – viskas tapo griuvėsiais, įskaitant ekonomiką ir jaunų žmonių gyvenimus. Buvo priimtas sprendimas, kad Japonija nuo šiol bus pacifistine šalimi, todėl kai kurie dalykai buvo tiesiog uždrausti – Japonija negali turėti jūrų pėstininkų, bombonešių ir lėktuvnešių. Tačiau dabar laikai vėl pasikeitė – bent vieną lėktuvnešį Japonija tikrai turės, bet taip jo nevadins.
Nuostatos neatsisakoma, tačiau bus pristatyta naujas laivo tipas. Bent vienas „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjas bus perdarytas į „daugiafunkcinį pagrindinį operacijų laivą“. Toks sprendimas buvo skelbiamas anksčiau, tačiau buvo manoma, kad nuslūgus Šiaurės Korėjos grėsmei, Japonija tokio brangaus plano atsisakys. Vis dėlto, ne Šiaurės Korėja Japonijai kelia didžiausią nerimą.
Rytų Kinijos jūroje yra salynas, kurį japonai vadina Senkaku salomis, o kinai – Diaoju salomis. Šios salos nėra gyvenamos, tačiau po jomis slypi didžiuliai gamtinių išteklių klodai. Neišvengiamai, Japonija mano, kad salos turi priklausyti jai, bet Kinija turi kitokių minčių. Kinijos oro pajėgos dažnai skraido virš šių salų, o japonai netoliese sukiojasi laivais. Blogiausia tai, kad kinai drąsiai naikintuvus buvo pasukę ir virš japonų apgyvendintų Riūkiū salų. Čia Japonija turi vos vieną karinių oro pajėgų bazę, kuriai apsiginti būtų labai sunku. Taigi, reikalingas lėktu...daugiafunkcinis pagrindinis operacijų laivas.
Japonų galvose pacifizmas jau yra gilai įsirėžęs, todėl pats žodis „lėktuvnešis“ sukeltų pasipiktinimą. Žodis yra toks pat svarbus, kaip sutartis – jei jau buvo pažadėta, kad lėktuvnešių nebus, tai jų nebus. O šis „Izumo“ klasės laivas (arba abu) bus universalus, todėl lėktuvnešiu net negali būti vadinamas. Žodis „daugiafunkcinis“ naujojo tipo pavadinime nurodytas, nes šie laivai ne tik taps oro uostais ant vandens, bet galės tarnauti kaip sraigtasparnių bazės po žemės drebėjimų, medžioti povandeninius laivus, saugoti konvojus. Kinija, žinoma, „Izumo“ klasės laivus jau seniai vadina lėktuvnešiais.
Manoma, kad pirmasis laivas bus konvertuotas iki 2025 metų. Per tą laiką reikės užsakyti ir kelis F-35B naikintuvus, kurie gali kilti ir leistis vertikaliai, ir denį padengti specialia nuo karščio saugančia danga, ir dar surasti vietos didesniam kiekiui degalų. Tai, beje, yra ne pirmas kartas, kai Japonija naudojasi kalba besikeičiančiai kariuomenės sampratai maskuoti. Jūrų pėstininkai yra uždrausti, tačiau neseniai suformavo „amfibinę greito išsilaipinimo brigadą“. Skirtumas tas, kad ji vykdys misijas griežtai tik Japonijos teritorijoje.
