„Labas, Rube“ – knyga vaikams, mokanti kaip užprogramuoti... tėtį

Viename interviu profesorius Laimutis Telksnys (tas pats, kuris prieš 50 metų nuspėjo interneto ir išmaniųjų telefonų atsiradimą) yra pasakęs: mano vaikystės laikais buvo manoma, kad jei berniukas negali pasidaryti radijo imtuvo, tai jis – ne vyras. Laikai keičiasi, šiandien radijo imtuvai tikrai nebevaidina tokios rolės, kaip prieš septynis dešimtmečius – bet negalima sakyti, kad dėl to atsirado kažkokia technologinė ar informacinė tuštuma.

Ir išvis, nuo kada galima mokyti vaikus programuoti? "Labas, Rube" skirta 5-8 metų vaikams.<br>Adomo Rutkausko nuotr.
Ir išvis, nuo kada galima mokyti vaikus programuoti? "Labas, Rube" skirta 5-8 metų vaikams.<br>Adomo Rutkausko nuotr.
"Labas, Rube" - knyga, supažindinanti vaikus su programavimu.
"Labas, Rube" - knyga, supažindinanti vaikus su programavimu.
Kaip veikia aiškiai apibrėžta logika.
Kaip veikia aiškiai apibrėžta logika.
Rubės draugai: pingvinas, robotas ir Snieginis Leopardas.
Rubės draugai: pingvinas, robotas ir Snieginis Leopardas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 2, 2017, 6:00 PM, atnaujinta Aug 2, 2017, 6:06 PM

Tuo, kas kažkada buvo radijas, šiandien yra kompiuteris. Bet tenka pripažinti, dauguma šiais laikais yra tik informacinių technologijų vartotojai, o ne kūrėjai. Ir dėl to apmaudu – nes juk IT yra tikrai fantastiškas įrankis. Tik bėda, kad juo niekas pernelyg nesistengia mokyti dirbti, kurti, apie jį aiškinti. Vietoje to – še, imk ir džiaukis.

O juk programavimas – iš tiesų gana paprastas, kasdienis ir visiškai nenuobodus dalykas – jei tik į jį žiūrima tinkamai. Atsimenu informatikos pamokas mokykloje – „parašykite programą, kuri išrinktų mažiausią skaičių iš...“ – ir net ir šiandien nuo tokios užduoties nupurto, ir nevalingai virpteli ranka, norinti švystelėti informatikos vadovėlį į sieną. Kodėl programuoti mokyti pradedama nuo absoliučiai nuobodžių, abstrakčių, sunkiai suvokiamų dalykų?

Ir išvis, nuo kada galima mokyti vaikus programuoti? Atsimenu prieš keletą metų asociacijos „Infobalt“ kalbas, kad jie turi siekį, jog programavimo pamokos prasidėtų nuo pirmos klasės. Mano nuomone – gal jau kiek per vėlai. Mano sūnus pirmąją savo programą „Micro:bit“ sistemoje išdėliojo būdamas penkerių su puse. Ne, tai nebuvo kažkoks stebuklas, o paprastutis skriptas, kuris paspaudus vieną mygtuką, iš LED lempučių išdėliodavo vieną paveikslėlį, o paspaudus kitą – suburgzdavo. Bet tai buvo programa! Paprasta, lengvai suvokiama, ir svarbiausia – paties parašyta programa. Kurią jam buvo ne ką menkiau įdomu kurti, nei galų gale žaisti su jos rezultatu.

Labas, Rube!

„Labas, Rube“ – tai knyga vaikams ir tėvams, supažindinanti su kompiuterio veikimo ir programavimo principais žaismingai ir paprastai. Rubė – tai maža mergaitė, kuri iš tiesų su kompiuteriais neturi nieko bendro (išskyrus, žinoma, vardą – herojė pavadinta pagal programavimo aplinką „Ruby on Rails“), bet į jos gyvenimą, nuotykius ir žaidimus žiūrima iš algoritmavimo, programavimo perspektyvos. „Paprašyta susitvarkyti žaislus, Rubė į vietą sudeda minkštus gyvūnėlius, konstruktoriaus detales ir žaislinį namelį, tačiau ant žemės palieka pieštukus. „Pieštukai nėra žaislai“ – akį merkia Rubė“.

Bingo! Pirmoji kompiuterijos gyvenimo pamoka: kompiuteris daro tiksliai tai, kas jam nurodoma. Jis neinterpretuoja, nežaidžia sąvokomis, nelaviruoja. Jis padaro tiksliai tai, ko prašoma, tad labai svarbu yra išmokti tiksliai jo paprašyti, ir gerai apibrėžti, kas yra kas.

Turiu prisipažinti, pirmąkart skaitant knygelę savo sūnui, pats gerokai sutrikau – pasakojimo, nuotykių dalis atrodė beveik psichodeliška, be griežto loginio ryšio, šokinėjanti, neišbaigta, neaiški. Bet pasirodo, tai visiškai nesukėlė jokių problemų vaikui: jam viskas buvo aišku, siužeto logika (tiksliau, jos trūkumas) netrukdė, ir daug įdomiau buvo, ką Rubė darys ir kaip, o ne kodėl čia jai taip viskas nutiko.

O mėgstamiausiu sūnaus žaidimu tapo „tėčio programavimas“. Taip, knygelė siūlo nemažai pratimų ir užduotėlių, bet jau pati pirmoji sužavėjo šešerių metų jaunuolį – sukurti programą, kurią turi vykdyti tėtis. Ir, žinoma, žiūrėti, kaip ji veiks. Tarkim, programa „arbatos darymas“.

Programa turėdavo būti nuosekli – pradedant atsistojimu, pasisukimu į kairę ar dešinę, žingsnių skaičiumi vien ar kita kryptimi, stengiantis nunaviguoti kompiuteriškai nieko nesuprantantį tėtį į virtuvę, ir baigiant karšto vandens užpylimu į puodelį, kuriame jau laukia sėkmingai išpakuotas arbatos maišelis.

Visų šitų pratimų metu buvo daug džiaugsmo ir juoko – kaip tėtis, neteisingai nurodžius žingsnių skaičių ar posūkio kryptį, trankosi, bet atkakliai eina į sieną, kaip ruošiasi užpilti arbatos maišelį neišėmęs jo iš pakuotės, ir panašiai. Bet paprasčiausią ir gyvą supratimą, kaip veikia kompiuteris, vaikas tikrai įgavo.

Knygą skaityti turėtų būti nenuobodu ir IT srityje dirbantiems ar besisukantiems tėvams – čia prikaišiota daug smagių elementų iš kompiuterijos pasaulio: keliaudama Rubė sutinka personažą Snieginį Leopardą (akivaizdi užuomina į „Mac OS X 10.6 Snow Leopard“) Lapes (sutapimas su naršykle „Mozilla Firefox“ – tik atsitiktinis? Baikit, nemanau), berniuką Džangą ir jo Pitoną (aliuzija į programavimo kalbą „Python“ ir jos populiarią programavimo aplinką „Django“) na ir žinoma, Pingvinus (operacinės sistemos „Linux“ simbolis“).

Ar knyga – tobula? Be abejo, ne. Kai kurios užduotys ar jose naudojami terminai kiek per formalūs, kompiuteriškai biurokratiški. Kai kurios iliustracijos (kurios reikalingos užduotėlėms įvykdyti) – kiek pernelyg neaiškios, neapibrėžtos. Na ir jau minėta laisvoka siužeto logika – bet jei jau vaikams nekliūna – tai gal viskas ir gerai?.

Iš viso knygoje yra 20 pratimų, suskaidytų pagal temas, ir kiekvienas iš jų sudarytas iš kelių žaismingų, vaikams suprantamų užduotėlių („parašyk savo vardą Pingvinų kalba“, šalia esant tos Pingvinų kalbos abėcėlei), kurios supažindina su kompiuterine logika, duomenų rūšiavimu ir kategorizavimu, šifravimu, programavimu ir kitais baziniais dalykais kompiuterijoje. Ir visa tai – ne statiškai vien palinkus prie knygos, bet ir šokant, judant, piešiant. Tiesą sakant, jokio čia stebuklo čia net nėra – dalis užduočių net gali pasirodyti gerai žinomos – bet visa tai pasakoja apie šiais laikais nepakeičiamo įrankio – kompiuterio – veikimo principą.

Knygos autorė – suomė Linda Liukas, kuri yra programuotoja (ir dabar jau – vaikų rašytoja). Pati sukūrusi pirmąją interneto svetainę, būdamas 13 metų, vėliau studijavo filosofiją, verslą, prancūzų kalbą ir inžineriją, o būdama 23-ejų, sukūrė projektą „Rail Girls“, kurio tikslas buvo padėti moterims mokytis programuoti „Ruby on Rails“ aplinkoje.

Autorė pasakoja, kad knygos herojė Rubė atsirado tada, kai programuodama ji pati susidurdavo su kokiomis nors problemomis. „Aš tada pagalvodavau – o kaip tai išspręstų maža mergaitė Rubė?“ – prisimena rašytoja, savo knygos pradžioje atskleidžianti požiūrį į problemų sprendimą: didelės problemos susideda iš mažų problemų, ir pradėti spręsti reikia nuo mažųjų – tada viskas daug paprasčiau. Beje, knyga konkrečiai su „Ruby ion Rails“ – išskyrus herojės vardą – nieko neturi, ji aiškina bendrus kompiuterijos ir programavimo principus.

Knyga gimė kaip socialinės rinkliavos platformos „Kickstarter“ projektas, ir per 3 valandas surinko 10 000 reikalingų JAV dolerių (o iš viso buvo surinkta 380 000 JAV dol.). Tiesa, viskas baigėsi ne visai gražiai – parėmę autorę „Kickstarteryje“ knygą gavo, bet dėl uždelsimų leidyboje knyga išėjo vėluodama apie metus, ir rėmėjus pasiekė praktiškai tada, kai buvo pristatyta ir plačiajai visuomenei – ir „Amazon“ knygyne ji kainavo beveik perpus pigiau. Na bet tai – leidybos, o ne turinio problemos.

Rašoma, kad ši knyga skirta 5-8 metų vaikams, bet aš dar pridėčiau – ir bet kurio amžiaus tėvams. Nes jiems čia irgi atsiras ką veikti. Ypač, jei ryšis tapti virtualia mašina, kurioje bus bandomos jų vaikų programos – tada gali prireikti ir pleistriukų ar ledo kubelių rankšluostyje, mėlynėms vėsinti.

Labai norėčiau matyti šią knygą ne tik namų, bet ir darželių, pradinių klasių bibliotekėlėse. Nes tai – paprastas ir vaikams (o galbūt – ir kai kuriems suaugusiems) suprantamas būdas paaiškinti gana sudėtingu atrodantį kompiuterijos pasaulį, jį demistifikuoti.

Ir kas žino – gal net ir šią knygą anūkui skaitančiai močiutei kompiuteris ims atrodyti nebe baubu ar akių gadinimo prietaisu, o paprastu, kasdieniu prietaisu, kuris dabar jau aišku kaip veikia? Ir gal po kelių dešimtmečių ateis toks laikas, kai koks tėtis, susidūręs su nuosavo vaiko tingumu, suniurnės „na koks iš tavęs žmogus, jei net paprasto žaidimėlio nesugebi susiprogramuoti?“

Linda Liukas „Labas, Rube“, 2017
(„Hello Ruby: Adventures in Coding“, 2014)
ISBN 978-609-8184-05-1
112 psl.
Lietuvių kalba išleido „Scriptus“ (UAB „Balto“)
Į lietuvių kalbą išvertė Šarūnas Laugalis
Kaina: apie 8-13€

O jei priskaitėte iki šios vietos - sveikiname, turite galimybę laimėti šią knygą!

Jei susidomėjote, iki rugpjūčio 3-iosios dienos 18 valandos mūsų "Facebook" įrašo apie šią knygą komentare pažymėkite iki dviejų žmonių, kuriems ši knyga būtų naudinga, ir iš visų – tiek komentarų autorių, tiek komentaruose pažymėtųjų – atsitiktinai išrinksime net tris laiminguosius, kuriems atiteks po knygą (ją reikės atsiimti „Lietuvos ryto“ redakcijoje Vilniuje, Gedimino pr. 12A).

Laimėtojus paskelbsime ir su jais asmeniškai susisieksime rugpjūčio 3-iosios vakare.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.