Šią strategiją Krašto apsaugos ministerija parengė Seimui birželį pritarus naujai Kibernetinio saugumo įstatymo redakcijai.
Strategijos projekte teigiama, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daugėjo kibernetinių išpuolių prieš viešąjį ir energetikos sektorius, oro uostus, žiniasklaidos priemones, nacionaliniam saugumui svarbių objektų infrastruktūrą.
Strategijoje išskiriami penki tikslai – stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje, skatinti kibernetinio saugumo kultūrą ir inovacijų plėtrą, plėtoti glaudesnį privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas detaliai apibrėžia atskirų institucijų įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje. Jo nuostatos suderintos su neseniai priimta Europos Sąjungos direktyva.
Lietuvos žvalgybos tarnybos teigia, kad dauguma priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija.