Projekto „Budget Direct“ tyrėjai surinko maksimalią informaciją apie kiekvieną iš „stebuklų“ – vietą, istorinius aprašymus, naudotas statybines medžiagas, dydžius ir t.t. Visa tai buvo perduota dviem architektams, kurie tiek atkūrė jų vaizdą, tiek įkomponavo objektus į šiuolaikinę aplinką.
„Septyni pasaulio stebuklai“ apima septynis statinius, kadaise stovėjusius aplink Viduržemio jūrą ir Viduriniuosiuose rytuose. Sąrašas II amžiuje pr.m.e. buvo sudarytas rašytojo Antipaterio iš Sidono. Vėliau sąrašas buvo kaitaliojamas, bet originale buvo šie:
- Rodo Kolosas
- Didžioji Gizos piramidė
- Kabantieji Babilono sodai
- Aleksandrijos Švyturys
- Halikarnaso mauzoliejus
- Olimpijos Dzeuso statula
- Efeso Artemidės šventykla
Rodo Kolosas
Rodo Kolosas buvo 32 metrų aukščio bronzinė statula Rodo salos uoste, užkelta ant dviejų 15 m aukščio pjedestalų. Tai buvo memorialas Rodo apsiausčiai, nutikusiai 305-304 pr.m.e.
Kai kurių teigimu, statula stovėjo taip, kad laivai galėjo praplaukti jai tarp kojų – nors dabar mokslininkai mano, kad tai greičiausiai tebuvo populiarus viduramžių mitas.
Statula sugriuvo per žemės drebėjimą, Rodą ištikusį 226 m. pr.m.e.
Kabantieji Babilono sodai
Kabantieji Babilono sodai yra vienas iš paslaptingiausių stebuklų, nes tiksliai nežinoma, kur tiksliai jie buvo įkurti. Nėra jokių babiloniečių tekstų, kuriuose jie būtų minimi, o taip pat nerasta jokių galutinių archeologinių įrodymų. Tai lėmė nuomonę, kad visa tai tebuvo senovės keliautojo fantazija, tačiau kiti mano, kad tuometinė jų lokacija būtų kažkur dabartinio Irako teritorijoje, o „kabėjimas“ reiškė iš akmenų pastatytas terasas, imituojančias kalnus.
Didžioji Gizos piramidė
Didžioji Gizos piramidė štai jau 4500 metų yra vienas iš didžiausių pasaulio statinių. Kai 2560 m pr.m.e. buvo baigtos statybos, ši piramidė buvo aukščiausias žmogaus rankų statinys – ir tokį titulą išlaikė 3800 metų, iki kol buvo 1311 m. buvo pastatyta Lincolno katedra.
Gizos piramidė stebina mus ir iki šiol. Tik nedaugelis žino, kad anksčiau ji dar ir buvo padengta baltuoju Turos kalkakmeniu ir iš tolo švytėte švytėjo.
Aleksandrijos švyturys
Pastatyto tarp 284 ir 245 m pr.m.e. švyturio griuvėsiai buvo aptikti 1904 m. Rytiniame Aleksandrijos uoste, Egipte. Įvairūs skaičiavimai skiriasi, bet manoma, kad statinys galėjo siekti 135 m aukštį, o tai reiškia, kad jis ilgus šimtmečius buvo vienu iš aukščiausių žmonijos sukurtų pastatų.
Halikarnaso mauzoliejus
Halikarnaso mauzoliejus buvo kapas, pastatytas Mauzolui – Pirmosios Persijos imperijos provincijos valdytojui. Iš čia ir kilo pats mauzoliejaus pavadinimas.
Įkvėptas graikų, Artimųjų Rytų ir Egipto architektūros, didingas mauzoliejus buvo visiškai sugriautas per kelis žemės drebėjimus, krėtusius regioną nuo XII iki XV amžiaus.
Olimpijos Dzeuso statula
Ar galėtų būti kas nors epiškesnio nei 13 metrų aukščio Dzeuso skulptūra, dekoruota auksu ir dramblio kaulu? Gigantiška Dzeuso statulą Dzeuso šventykloje pastatė elėjiečiai – tie patys, kurie antrojoje V amžiaus pr.m.e pusėje pradėjo ir Olimpinių žaidynių tradiciją.
Statula sudegė gaisre, kilusiame 426 mūsų eros metais.
Efeso Artemidės šventykla
Per septynis amžius Artemidės šventyklą Efese buvo pastatyta ir sugriauta tris kartus. Pirmą kartą ją sunaikino padegėjas Herostratusas. Vėliau šventykla buvo atstatyta, bet tada ją sugriovė miestą užpuolę gotai.
O paskutinį kartą šventyklą sugriovė krikščionys, ir paliko tik pamatus bei vienintelę koloną, kuri tebestovi ir šiandien.
