Kodėl Vytautas Landsbergis vis dar skelbia įrašus „Facebook“? Paaiškino per kartų skirtumus

Su draugais, tėvais ir seneliais dažniausiai sutariame gerai – nepaisant to, kad tarp mūsų visų yra nemažai skirtumų. Tuos skirtumus sudaro politinės ar kultūrinės pažiūros, asmeninės nuostatos, įvairūs įsitikinimai – tačiau vienas geriausiai matomų ir svarbiausių skirtumų yra amžius.

 Kūdikių bumo atstovai yra tie žmonės, kurie nenori pasitraukti.<br> T. Bauro / R. Danisevičiaus nuotr.
 Kūdikių bumo atstovai yra tie žmonės, kurie nenori pasitraukti.<br> T. Bauro / R. Danisevičiaus nuotr.
Konferencijoje „Login 2019“ apie skirtingas kartas pasakojo komunikacijos konsultantas Mykolas Katkus. <br>Autorės nuotr. 
Konferencijoje „Login 2019“ apie skirtingas kartas pasakojo komunikacijos konsultantas Mykolas Katkus. <br>Autorės nuotr. 
Su draugais, tėvais ir seneliais dažniausiai sutariame gerai – nepaisant to, kad tarp mūsų visų yra nemažai skirtumų.<br>123RF nuotr. 
Su draugais, tėvais ir seneliais dažniausiai sutariame gerai – nepaisant to, kad tarp mūsų visų yra nemažai skirtumų.<br>123RF nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 7, 2019, 5:36 PM, atnaujinta Jun 7, 2019, 5:39 PM

„Login“ konferencijoje apie kartas kalbėjęs komunikacijos konsultantas Mykolas Katkus teigia, kad konfliktas tarp kartų be jokios abejonės egzistuoja, ir jis itin matomas tam tikrose srityse.

„Jokia įdomi istorija negali būti be konflikto. Konfliktai kyla ne dėl mūsų politinių pažiūrų ar noro išsireikšti – jie kyla, nes skiriasi žmonių amžius, o kartu su tuo skiriasi ir jų pasaulio suvokimas – ir tai mes vadiname kartomis“, – sako M.Katkus.

Didvyrių ir meilės revoliucijos kartos

M.Katkus savo pasakojimą apie kartas pradeda nuo Didžiosios kartos, dar kitaip vadinamos Antrojo pasaulinio karo karta. Čia patenka žmonės, gimę nuo XX a. pradžios iki XX a. antrojo dešimtmečio vidurio.

„Didžioji karta, herojų karta – tai tie žmonės, kurie nugalėjo fašizmą, kurie kariavo Antrajame pasauliniame kare, jų pasaulėžiūra formavosi per Didžiąją depresiją“, – pasakojo M.Katkus.

Žinoma, šios kartos atstovų sparčiai mažėja, o po jų seka kūdikių bumo karta. Šiai kartai priskiriami žmonės, gimę maždaug 1940-1960 metais. Beje, toks pavadinimas jiems suteiktas ne be reikalo. Po Antrojo pasaulinio karo itin padidėjo gimstamumas.

„Ši karta sukūrė kontraceptines tabletes, taip išlaisvindami meilę. Kūdikių bumo kartos atstovai yra labai aktyvūs laisvos rinkos šalininkai, apie juos taip pat yra rašoma daug knygų. Šios kartos atstovai labai ilgą laiką keitė visą pasaulį pagal save“, – teigia M.Katkus.

Vienas iš geriausiai žinomų kūdikių bumo kartos atstovų – tai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas.

Kalbama ir apie dvi geriausiai žinomas kartas – X ir Y. X karta dar yra vadinama MTV karta, o su ja siejamas gimstamumo sumažėjimas. Šiai kartai priklauso tie, kurie gimė XX a. 6-8 dešimtmečiuose.

„Nemaža dalis šios kartos vaikų augo išsiskyrusiose šeimose, dėl to jie konservatyvūs, ciniški ir užsidarę. Kartais juokaujama, kad jei Kūdikių bumo kartos vaistas yra kontraceptinė tabletė, tai X kartos – „Xanax“, nes reikia kaip nors numalšinti stresą“, – teigia M.Katkus.

Komunikacijos konsultantas taip pat teigia, kad X kartos žmonės yra linkę į korupciją, vertina tik savo šeimą ir mažas bendruomenes, atvirai kalbasi tik su draugais ir artimaisiais, o prieš kitus slepiasi. Nepaisant to, beveik visi įmonių vadovai šiandien yra X kartos atstovai, nors į šias pozicijas jiems pakliūti buvo iš dalies sunku.

„Kūdikių bumo atstovai yra tie žmonės, kurie nenori pasitraukti. Štai Vytautas Landsbergis vis dar skelbia įrašus „Facebook“, o kiti užimdavo svarbias pozicijas įmonėse. Dėl to X kartai buvo sunku kilti karjeros laiptais, nes senesnės kartos atstovai paprasčiausiai nesitraukė“, – sako M.Katkus.

X ir Y

Be to, neseniai išsirinkome ir pirmąjį X kartos prezidentą – Gitaną Nausėdą. Tuo tarpu Amerikoje vienintelis X kartos prezidentas buvo Barackas Obama, kurį prieš keletą metų pakeitė dar vienas kūdikių bumo kartos atstovas D.Trumpas.

Na, o po X kartos seka tikriausiai viena garsiausių kartų, apie kurią šiandien kalba labai daug žmonių – tai Y karta, dar kitaip vadinama tūkstantmečio karta (angl. milennials). Tokiais save gali vadinti tie, kurie gimė nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio iki 2000 metų.

„Žinoma, labai tiksliai nustatyti tuo metus sunku, nes dabar atrandama ir įvairių subkategorijų“, – konferencijoje sakė M.Katkus.

Y karta yra labai nostalgiška, iš naujo atranda pamirštą muziką ir jos žanrus. Kaip teigia M.Katkus, savo gyvenimuose jie yra taikūs, supratingi, sukalbami.

„X ir Y yra vienintelės kartos, kurios praktiškai nekonfliktuoja. Juokaujama, kad jei X myli gyvūnus, tai Y jiems paprasčiausiai pritaria“, – juokiasi M.Katkus.

Tiesa, Y yra laikoma ir pačia neturtingiausia karta, jiems sunku kilti karjeros laiptais, nes svarbias pozicijas yra užėmę senesnių kartų atstovai.

„Y kartoje yra labai mažai vadovų – dažniausiai jais tampa tie, kurie patys įkuria savo įmones. Tačiau Y karta yra rinkodaros specialistų karta – jie puikiai kalba viešai“, – teigia M.Katkus.

Nuo ko viskas prasidėjo

Kartos sąvoka atsirado tada, kai Karlas Mannheimas nusprendė giliau panagrinėti socialinį žmonių susiskirstymą. Kaip sako M.Katkus, sociologas savo knygoje „Kartų problema“ labai gerai aprašė jaunų ir senų žmonių skirtumus, o taip pat, kad jų nuostatos priklauso nuo to, kur ir kada jie gimė, kokie istoriniai įvykiai tuo metu drebino pasaulį.

K.Mannheimas taip pat sakė, kad kartos ima formuotis labai anksti – praktiškai nuo pat žmogaus gimimo. Paauglystėje jau beveik kiekvienas žino, kuriai kartai priklauso ir kokios yra tos kartos charakteristikos. Be to, kartu su karta formuojasi ir žmogaus politinės pažiūros – mat jis stebėdamas, kas vyksta aplinkui, tuos procesus įvertina pagal save.

„Štai Z karta yra žmonės, gimę po 2000 metų. Tai, kas juos formuoja – vystosi dabar, dabartiniai įvykiai jiems yra svarbiausi. Galime stebėti šį procesą ir vėliau pamatyti rezultatą“, – teigia M.Katkus.

M.Katkus pamini ir dar vieną svarbų darbą, labai prisidėjusį prie skirtingų kartų apibrėžimų: tai sociologo Strauzo Hoverio ir rašytojo Williamo Strausso sugalvota „kartų teorija“. Joje jie apibūdino kiekvienos kartos dėsningumus, o taip pat nustatė, kad nauja karta atsiranda kas 20 metų, o atsikartoja, kas 80 metų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.