Pagal naudojamus raumenis ir sudeginamas kalorijas, paspirtukas lenkia daugelį fizinių veiklų, tarp kurių yra aerobika, dziudo ir netgi zumba.
Tačiau yra vienas niuansas. Visa, kas išsakyta aukščiau, taikytina paprastiems, o ne elektriniams paspirtukams.
Šie gi, kaip manoma, gerina naudotojų gyvenimo kokybę, didindami jų mobilumą, tačiau elektrinio paspirtuko prigimtis paties naudotojo judrumą mažina.
Nors jau yra tyrimų, rodančių, kad judant vien jais, kenčia sveikata (o būtent, didėja širdies kraujagyslių ligų ir diabeto rizika), šią temą verta panagrinėti nuodugniau.
Paspirtukų metai
„Forbes“ 2018-uosius vadino „elektrinių paspirtukų metais“ – ir tvirtino, kad įvyko tikra „mikromobilumo revoliucija“.
„Populus“ komandos skaičiavimais, šios transporto priemonės Amerikos miestus pradėjo užkariauti nuo 2017 m., nors pačią mikromobilumo tendenciją dar 2014 metais pradėjo Kinijos dviračių dalinimosi kompanijos „Ofo“ ir „Mobike“.
„Populus“ ataskaitos rengimo metu (2018 m. liepa), elektriniais paspirtukais jau naudojosi 3,6 proc. šalies gyventojų.
Nacionalinės miestų transporto asociacijos duomenimis, 2018 metais JAV nuomojamais elektriniais paspirtukais važiuota 38,5 mln. kartų.
„Populus“ tvirtina, kad 70 proc. gyventojų elektrinius paspirtukus vertina palankiai: jie skatina gyvenimą be automobilio ir suteikia patogią alternatyvą netolimoms kelionėms taksi ar viešuoju transportu.
Paspirtukų populiarumo sprogimą liudija ir jų nuoma užsiimančių startuolių „Bird“ ir „Lime“ staiga išaugusi kaina – ji staiga šoktelėjo iki daugiau nei 2 milijardų JAV dol., ir tai yra tai staigiausias augimas istorijoje – net „Uber“ nebuvo toks sėkmingas.
Tarp kitko, ir tokie gigantai, kaip „Uber“ ir „Lyft“ taip pat ėmė eksploatuoti šias transporto priemones.
JAV miestų valdžia šiuos prietaisus vertina nevienareikšmiškai. Kai kur elektriniai paspirtukai ir jų nuoma nurodyti kaip grėsmė: 2018 metų gegužę jie buvo laikinai pašalinti iš San Francisko gatvių, o liepą ši banga atsirito iki Indianapolio, rugpjūtį pasiekė Milvokį.
Nešvillio miesto meras po pirmosios žmogaus mirtimi pasibaigusios avarijos šių metų birželį ryžosi imtis draudimo.
Gali būti, kad Niujorkas artimiausiomis dienomis priims šių transporto priemonių nuomą leidžiantį įstatymą: tokiam žingsniui miesto valdžią pastūmėjo viešojo transporto sistemos, kuria naudojasi milijonai miesto gyventojų, netobulumas.
Nesenos ataskaitos duomenimis, 24 proc. metro stočių dėl įvairių priežasčių daugumai gyventojų neprieinamos.
Rizika sveikatai
Ar elektriniai paspirtukai saugūs? Šį klausimą 2018 metų gale ėmėsi nagrinėti JAV Susirgimų ir profilaktikos kontrolės centras.
Žinyba paskelbė, kad ruošia pirmąjį šių transporto priemonių keliamų traumų tyrimą. 2019 metų gegužę paskelbti rezultatai.
Centro tyrimas buvo atliekamas Austine (Teksaso valstija), jame išaiškintas nuo 2018 metų rugsėjo 5 iki lapkričio 30 dienos 271 nuo elektrinio paspirtuko nukentėjęs žmogus.
Mokslininkų komandos išvada: 100 000 važiavimų tenka 20 nukentėjusių.
Beveik pusė iš jų patyrė galvos traumas. 15 proc. – smegenų traumos, kurių būtų galima išvengti dėvint šalmus, tačiau galvos apsaugą naudojo vos 1 iš 190 nukentėjusių važinėtojų.
Beveik pusės į ligonines patekusių važinėtojų traumos rimtos: lūžiai (84 proc.), nervų, sausgyslių ar raiščių pažeidimai (45%), stiprus kraujavimas (5%) ir ilgalaikis organų pažeidimas (1 proc.). Tyrimo metu niekas nemirė – tačiau realiai tokių atvejų jau yra.
Dar mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kur būtent nukentėjo žmonės. 55 proc. – važiuojamojoje dalyje, o 33 proc. – ant šaligatvio.
Automobiliai ir kitos motorinės transporto priemonės buvo susijusios su 16% visų traumų. 10 proc. – atsitrenkė į kelkraščio bortelį, 7 proc. – susižeidė, atsitrenkę į stulpą ar užvažiavę ant kanalizacijos liuko dangčio.
Trečdalis susižeidė per pirmąjį važiavimą
Maždaug trečdalis prisipažino gėrę alkoholį prieš 12 ir mažiau valandų iki incidento. 37 proc. mano susižaloję, nes viršijo saugų greitį.
19 proc. kaltina patį elektrinį paspirtuką (stabdžių sistemą ar ratus). Dalį traumų sukėlė dėmesį atitraukę faktoriai – pokalbiai telefonu, muzikos ar tiklalaidžių klausymas.
39 proc. kelių eismo įvykių su elektriniais paspirtukais įvyksta tarp šeštos valandos vakaro ir šeštos valandos ryto. 20 proc. – rytinio ir vakarinio piko valandomis ir 22 proc. – darbo laiku.
Maždaug trečdalis apklaustųjų susižeidė per pirmąjį važiavimą – šią išvadą mokslininkai laiko kone svarbiausia.
Dauguma elektrinių paspirtukų nuomą siūlančių kompanijų įpareigoja naudotojus susipažinti su saugumo instrukcijomis, bet veikiausiai tokio paruošimo gan greitam važiavimui mieste, kur intensyvus eismas, nepakanka.
70 proc. respondentų prisipažino mokęsi važiuoti iš anksto, 60 proc. – kad mokėsi važiavimo įrenginius nuomojančios kompanijos siūloma mobiliąja programėle.
Svarbiausia – šalmas
Buvo ir kitų tyrimų, nagrinėjusių elektrinių paspirtukų daromą žalą. Remiantis žurnale „JAMA Network Open“ publikuotu straipsniu, metų pradžioje į du Pietų Karolinos traumatologijos punktus su įvairiomis traumomis, kilusiomis važiuojant ar susidūrus su elektriniais paspirtukais, kreipėsi 249 žmonės.
27 žmonės (11 proc.) buvo nepilnamečiai – nors tai nuomos sąlygose draudžiama.
Dauguma susižeidė pargriuvę, bet 11 proc. susidūrė su kokia nors kliūtimis, o dar 8,8 proc. apklaustųjų partrenkė automobilis ar kita transporto priemonė. Nukentėjo ir pėstieji: 21 žmogus buvo partrenktas arba pargriuvo, užkliuvęs už pastatyto paspirtuko.
Šio tyrimo autoriai kaip pagrindinę problemą irgi išskiria apsaugos priemonių nebuvimą. Jų duomenimis, nė viena paspirtukus nuomojanti kompanija šalmų nesuteikia.
Negana to, Amerikos medžiagų tyrimų bendrija (ASTM), tirdama dviračių šalmus, jų naudojimo, vairuojant motorizuotas transporto priemones (kurioms priklauso ir elektriniai paspirtukai) nenagrinėja.
Tai yra, nėra duomenų, ar vairuojant elektrinį paspirtuką, dviratininko šalmai gali apsaugoti nuo galvos traumų – o juk ,enkai tikėtina, kad nusprendęs tokį paspirtuką išsinuomoti žmogus turės pasiėmęs motociklininko šalmą.
Tyrimo autorių duomenimis, šalmus nešiojo vos 4,4 proc. susižalojusių paspirtukininkų (ir 5,7 proc. visų besinaudojančių šia TP). Beje, tai gali tapti blogu pavyzdžiu dviratininkams, kurie mokinami saugotis jau kelis dešimtmečius.
„Mes ne urviniai žmonės, besistengiantys sukišti džiną atgal į butelį. Dviratės TP – taip pat ir elektrinės – atėjo ilgam ir toliau tik vystysis. Tačiau priemonių turi imtis visos suinteresuotos pusės“, – apibendrina mokslininkai.
Perspektyvos
Startuolio „Bird“ saugumo direktorius Paul Steely White portalui „The Verge“ pranešė, kad kompanija planuoja bendradarbiauti su šio tyrimo autoriais, nors ir pažymėjo manantis, kad jų išvados „labai ribotos“.
Pavyzdžiui, jie neatsižvelgė į automobilių ir motociklų avarijų rodiklius.
Pasak kito nuomos startuolio – „Lime“ – atstovės Mary Caroline Pruitt, saugumas – didžiausias kompanijos prioritetas. Tarp „Lime“ iniciatyvų – visame pasaulyje išdalinti 250 tūkstančių nemokamų šalmų (kokie jie – nepatikslinama).
„Taip pat bendradarbiaujame su įvairių šalių miestų valdžiomis, siekdami užtikrinti infrastruktūrą važinėjimuisi elektrinias paspirtukais ir dviračiais“, – pažymėjo ji.
Infrastruktūros reikia, kad eismas būtų ne tik patogus, bet ir saugus visiems jo dalyviams.
Daugelis ekspertų tvirtina, kad elektriniai paspirtukai tokie pat pavojingi, kaip mopedai – o gal ir pavojingesni.
„Paspirtukas važiuoja vidutiniu 25 km/h greičiu – neradus jam vietos kelyje, gresia katastrofa“, – tvirtina vienas iš Kalifornijos tyrimo autorių, gydytojas reanimatologas Tarak Trivedi.
Bet ir kelyje jų tyko grėsmės. „Kadangi jie maži, naudotojai būna neaukštai nuo žemės, vairuotojai jų dažnai nemato“, – sako chirurgė ortopedė Barbara Bergin iš „Texas Orthopedics, Sports & Rehabilitation Associates“.
Elektriniai paspirtukai tylūs, todėl kitus eismo dalyvius dažnai užklumpa netikėtai.
O be to, daug kas tiesiog rimtai nevertina jais važinėjančių žmonių. Dėl savo dizaino ypatybių elektriniai paspirtukai atrodo „mieli“ ir negalintys padaryti kokios nors žalos, mano ji.
Bet taip galvoti pavojinga netgi nepaisant to, kad važinėti paspirtukais vairuotojo teisės nebūtinos ir daugelio važinėtojų įsivaizdavimas apie KET yra, sakykime, gan paviršutiniškas.
Kokios išvados peršasi? Panašu, mikromobilumas taps neišvengiama ateities miestų dalimi ir prie šios tendencijos reikia prisitaikyti: sprendžiant iš apklausos, Amerikoje pernai kas trečias „Lime“ naudotojas atsisakė automobilio ir naudojosi paspirtuku.
Būtina pagerinti infrastruktūrą, apibrėžti elektrinių paspirtukų, kaip kelių eismo dalyvių, statusą (jokių važinėjimų šaligatviais!), nuomojant aprūpinti šalmais ir kitomis apsaugos priemonėmis.
Gi patiems važinėtojams – laikytis KET ir kuo labiau sumažinti blaškančius faktorius.
