„Reaguodamas į naują „Facebook“ politiką, aš patvirtinu, kad visiems mano asmens duomenims, nuotraukoms, korespondencijai, ir kt. yra taikomos autorių teisės. Dėl komercinio naudojimo visko, kas paminėta,kiekvienu konkrečiu atveju reikia mano raštiško sutikimo.
„Facebook“ dabar yra akcinė bendrovė. Todėl primenu visiems socialinio tinklo vartotojams, kad ir jūs įdėtumėte tai į savo puslapius kaip „privatumo nuostatas“ (pranešimo puslapyje užteks net vieno karto); to nepadariusieji savaime leisite bet kokį duomenų iš jūsų puslapio (nuotraukų, žinučių ant sienos, puslapio informacijos ir kt.) naudojimą ir negalėsite reikšti pretenzijų.
Visi, kas skaito, galite nukopijuoti tai ant savo sienos „Facebook“, taip jūs būsite apsaugoti autorinių teisių įstatymo. Šiame komunikate įspėjame „Facebook“, kad griežtai draudžiame atskleisti, kopijuoti ir platinti mūsų asmeninę informaciją, arba kitos neteisėtos veiklos atžvilgiu profilius socialiniame tinklalapyje.“
Vis dėlto, atidžiau panagrinėjus tekstą, ima kilti nemažai abejonių. Pavyzdžiui, frazė „reaguodamas į naują „Facebook“ politiką“ – iš tiesų „Facebook“ savo vartotojų teisių nekeitė jau gana senokai, ar bent jau kiek tai yra susiję su turiniu. Paskutinis pokytis, darytas prieš beveik metus, buvo susijęs su duomenų rinkimo iš vartotojų techninės įrangos atnaujinimais – tokių duomenų, kaip operacinės sistemos versija, signalo stiprumas, baterijos įkrovimas ir pan. – bet ne vartotojų turiniu.
„Facebook“ dabar yra akcinė bendrovė“ – tiesą sakant, „Facebook“ akcinė bendrove yra jau seniai, o jos pirminis viešasis akcijų siūlymas buvo atliktas dar 2012 m.
Tačiau keisčiausiai atrodo pareiškimas „To nepadariusieji savaime leisite bet kokį duomenų iš jūsų puslapio (nuotraukų, žinučių ant sienos, puslapio informacijos ir kt.) naudojimą ir negalėsite reikšti pretenzijų“. Lrytas.lt paprašė pakomentuoti tokį teiginį autorių teisių srityje besispecializuojantį advokatą Andrių Iškauską, ir jo atsakymus buvo toks:
„Jei kūrinys – nuotrauka, tekstas, video – saugomas, tai jis saugomas ir internete. Tai, kad žmogus paviešino kūrinį savo paskyroje „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle, niekam nesuteikia teisės jo naudoti. Tad tiesą pasakius, net ir neparašius ant savo sienos aptariamo „perspėjimo“, apsauga galioja“.
Advokatas teigia, kad toks perspėjimas paprasčiausiai dar kartą aiškiai informuoja naudotojus, kad pats autorius saugo savo teises. „Kita vertus, jei įrašo turinys nėra saugomas autorių teisių, toks perspėjimas nieko vertas – jis vargu ar užkirs kelią naudoti paskelbtą turinį“, – perspėja A.Iškauskas.
Jis taip pat įspėja, kad jei „Facebook“ ar kita platforma savo sutartyje nustato licencijavimo sąlygas ir nepadaro išlygos, leidžiančios vartotojui nuo šių sąlygų nukrypti, toks perspėjimas nepadės.
Angliškasis perspėjimo tekstas, kuriuo dalinasi kai kurie lietuviai, skamba kiek kitaip – ten minimas net UCC (angl. Uniform Commercial Code, liet. Bendrasis prekybos kodeksas) bei Romos statutas. Paklaustas, ar šie įstatymų rinkiniai nors kiek gelbėtų vartotoją Lietuvoje, A.Iškauskas teigia, kad UCC yra JAV kodifikuotų teisės aktų rinkinys, ir Lietuvoje jis tikrai netaikomas.
„O kas turima omenyje minint Romos Statutą, nedrįstu nė spėlioti. Su autorių teise jis menkai susijęs. Tiesa, yra tokia Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos, tačiau vargu, kaip ji taikytina šiuo atveju“, – pasakoja advokatas.
Ne viskas taip paprasta
Lrytas.lt paprašė plintančio įspėjimo tendenciją pakomentuoti ir duomenų apsaugos srityje besispecializuojančios įmonės „Privacy Parnters“ vadovaujantįjį partnerį Martyną Bieliūną.
„Man tokie įrašai daugiau panašūs į „laimės laiškus“. Galbūt kas nors ateityje sugalvos suvienyti pajėgas, sukurti bendrą teisinį ieškinį „Facebookui“ – bet nemanyčiau, kad teisiškai tai ką nors laimėtų. Jei jau vartotojas naudoja „Facebook“ – jis iš esmės turėjo susipažinti su sąlygomis. Be to, informacija nėra toks resursas, kuris jį panaudojus sumažėja, net jei ta informacija išviešinta paties vartotojo iniciatyva. Todėl teisiškai vargu ar šie įrašai (postai) kur nors nuves“, – teigė M.Bieliūnas.
Bet jis sutinka, kad reputacine ir verslo modelio prasme kaip jau minėta tai kur kas rimčiau. „Deja, nemaža dalis „Facebook“ (o ir kai kurių kitų soc. tinklų) komercinės sėkmės yra pagrįsta „šešėliniais“ informacijos rinkimo ir analizės modeliais, kurie vartotojui nėra iki galo išaiškinami „dėl jų technologinio sudėtingumo. Sukuriamas precedentas, kai socialinis tinklas apie mane gali žinoti daugiau negu aš pats. O kai apie asmenį kažkas žino daugiau negu jis pats bei turi puikius informacijos apdorojimo pajėgumus ir algoritmus – tai vienareikšmiškai prielaida manipuliacijai tuo asmeniu“, – mano duomenų apsaugos specialistas.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, internete ima plisti tokie įrašai, M.Bieliūnas teigia, kad jo nuomone, tokie postai atspindi socialinių tinklų naudotojų susirūpinimą savo duomenų saugumu – ir tai yra ganėtinai rimtas signalas, kad „Facebook“ privatumo situacija nė kiek negerėja. „Išskirčiau du klausimus: KAM informacija priklauso ir KAIP ji yra platinama. Jūsų informacija – vaizdinė ar tekstinė ir toliau priklauso jums, nepaisant kur ir kaip ją dedate. Jei „Facebook“ būtų įdėti Kristijono Donelaičio „Metai“, autoriumi ir toliau liktų K.Donelaitis, o ne M.Zuckerbergas. Įdėta Jūsų nuotrauka taip pat lieka jūsų – kaip ir mintys, parašytos atsakant į kažkieno įrašą“, – aiškina ekspertas.
Bet jo teigimu, sunkesnis klausimas yra, kaip informacija yra platinama ir naudojama – ir čia galima suprasti vartotojų nuogąstavimus. „Įdėjus praktiškai bet kokią informaciją, ji, supaprastintai tariant, „Facebooke“ yra naudojama savo nuožiūra: pagal ją profiliuojami ir sekami vartotojai, siūloma reklama, sekami netgi ne tik jūs, bet ir jūsų draugai, netgi pritraukiami nauji nariai į kokią nors grupę ir panašiai“, – sako M.Bieliūnas. Ir atkreipia dėmesį, kad galiausiai išviešinama net ir tokia informacija, kuri neturėtų būti išviešinta – pavyzdžiui. priklausymas kuriai nors „Facebook“ interesų grupei.
„Įdėta informacija sukuria naują informaciją, t.y. duomenis apie asmenis kurie tą informaciją matė. Nors „Facebook“ savo sąlygose ir užsimena apie galimą tokį informacijos naudojimą savo sąlygomis, bet niekaip to nedetalizuoja ir nepaaiškina“, – apibendrina specialistas.
Pirmąkart šis straipsnis buvo publikuotas 2019 sausio mėnesį.
