Po šokių aikštele rado žmogų, dėl kurio verkė Napoleonas

Kasinėjimai neįprastoje vietoje – po šokių aikštelės pamatais Rusijoje – nebuvo beverčiai: čia buvo rasti vieno Napoleono Bonaparto mėgstamiausių karvedžių palaikai: vienakojo generolo Charleso Etienne Gudino, kuris prieš 200 metų žuvo nuo patrankos sviedinio.

 Sakoma, kad išgirdęs apie C.E. Gudino mirtį, Napoleonas pravirko ir liepė išraižyti žuvusio generolo vardą ant Triumfo arkos.<br> Wikimedia commons
 Sakoma, kad išgirdęs apie C.E. Gudino mirtį, Napoleonas pravirko ir liepė išraižyti žuvusio generolo vardą ant Triumfo arkos.<br> Wikimedia commons
 Archeologai aptiko numanomus kario palaikus Smolenske, kuris yra už 400 kilometrų nuo Maskvos.<br> „Рабочий Путь“ nuotr.
 Archeologai aptiko numanomus kario palaikus Smolenske, kuris yra už 400 kilometrų nuo Maskvos.<br> „Рабочий Путь“ nuotr.
 Po mirties 1812 m. rugpjūčio 22 d. 44 metų generolas buvo itin pagerbtas: jo vardas buvo įrašytas Paryžiaus Triumfo arkoje<br>Wikimedia commons
 Po mirties 1812 m. rugpjūčio 22 d. 44 metų generolas buvo itin pagerbtas: jo vardas buvo įrašytas Paryžiaus Triumfo arkoje<br>Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 15, 2019, 9:13 AM

Generolas kovojo per nesėkmingąjį 1812 m. Prancūzijos įsiveržimą į Rusiją. Ir liepos 6 d. archeologai aptiko numanomus kario palaikus Smolenske, kuris yra už 400 kilometrų nuo Maskvos.

Po mirties 1812 m. rugpjūčio 22 d. 44 metų generolas buvo itin pagerbtas: jo vardas buvo įrašytas Paryžiaus Triumfo arkoje, biustas – pastatytas Versalio rūmuose, viena iš Paryžiaus gatvių buvo pavadinta jo vardu, o jo širdis – atskirta nuo likusių palaikų ir palaidota Per Lašezo kapinėse.

Tyrėjai sako, kad egzistuoja keletas užuominų, kurios leidžia manyti, kad rastieji griaučiai priklauso C.E. Gudinui, kurį Napoleonas pažinojo nuo vaikystės: abu vyrai jaunystėje mokėsi Brienne karo akademijoje Šampanės regione. Sakoma, kad išgirdęs apie draugo mirtį, Napoleonas pravirko ir liepė išraižyti žuvusio generolo vardą ant Triumfo arkos.

1812 m. invazijos dokumentuose minima, kad C.E. Gudino karo sužeidimas mūšio lauke lėmė jo kairiosios kojos amputaciją aukščiau kelio. Tuo tarpu griaučiams, rastiems karste, taip pat trūksta kairiosios kojos, o dešinėje likę sužeidimo pėdsakų – kas irgi minima XIX a. dokumentuose.

Be to, pasak mokslininkų, egzistuoja didelė tikimybė, kad atrastieji palaikai priklauso aristokratui ir kariniam veteranui, išgyvenusiam tiek Prancūzijos revoliuciją, tiek Napoleono karus.

„Tai istorinis momentas ne tik man, bet manau, ir abiems šalims, – sako prancūzų istorikas ir archeologas Pierre’as Malinovsky’is, kuris padėjo atrasti palaikus. – Napoleonas buvo vienas iš paskutinių jį gyvą mačiusių žmonių, kas yra labai svarbu, ir tai yra pirmas Napoleono laikų generolas, kurį radome“.

Žinoma apie tebegyvenančius generolo palikuonis, tad tyrėjai planuoja atlikti griaučių DNR tyrimus – tokiu būdu jie galės būti tikri, kad griaučiai priklauso C.E. Gudinui.

Tačiau generolas toli gražu nėra vienintelė prancūzų auka, šiemet aptikta Rusijoje. Anksčiau šiemet mokslininkai atliko virtualią veido rekonstrukciją dvidešimt kelerių metų vyro, kuris mirė per įsiveržimą patyręs kardo kirtį per veidą.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.