Šis kardas pasirodė dar prieš mūsų erą, tačiau niekada nebuvo labai plačiai paplitęs. Vietinėse Indijos kovų menų mokyklose urumi naudojimo buvo mokoma palyginti vėlai – šį ginklą liesdavo tik jau pakankamai subrendę mokiniai. Priežastis labai paprasta – urumi gali lengvai sužeisti ar net nužudyti neįgudusį žmogų.
Urumi efektyvumas ir pavojingumas slypi neįprastoje konstrukcijoje. Šis kalavijas yra pagamintas iš labai plono ir lankstaus plieno, o ašmenų ilgis siekia 122–168 cm. Kariai, kurie jau mokėjo valdyti šį kardą, jį nešiodavo tarsi diržą. Toks lankstumas šį ginklą paversdavo itin efektyviu, tačiau neteisingai naudojamas urumi galėdavo perrėžti ir ranką, kuri jį laiko.
Šis kardas buvo naudojamas ir kaip botagas. Karys šį ginklą sukdavo, ore braižydamas įvairias formas. Jei priešininkas ir pabandydavo blokuoti urumi skydu, kalavijo galas apsivydavo skydo pakraštį ir vis tiek sužeisdavo žmogų. Tai, beje, reiškia, kad urumi nebuvo dažnai naudojamas mūšiuose – šiam ginklui reikia daug erdvės, o sukelti mirtinus sužeidimus su juo kitam žmogui nėra taip jau lengva.
Šis ginklas yra ir pakankamai lengvas, tačiau juo mosuoti ilgesnį laiką tikrai nėra taip jau paprasta. Iš Šri Lankos kilusi urumi versija gali turėti ir 16-32 cm ašmenis. Apsiginti nuo tokio ginklo yra labai sunku, jie dažnai būdavo naudojami dvikovose arba siekiant ką nors sulaikyti.
Urumi turi ir akivaizdžių trūkumų. Šio ginklo ašmenys buvo pakankamai minkšti, todėl kirtis kietu kardu galėjo juos sunaikinti ar nuplėšti. Urumi negali blokuoti kitų ginklų ir ypač prastai veikia prieš ilgas ietis, kurios leisdavo priešininkui atakuoti per didesnį atstumą. Todėl šiandien urumi naudojamas tik labai įgudusių kovos menų meistrų pasirodymuose.