Ateities mokykla: kaip vadovėlius pakeis virtualios kelionės

Didelė dalis tėvų iš savo vaikų yra girdėję frazę: „Mokykloje nuobodu“, tačiau į pagalbą pasitelkus naujausias technologijas, galima tai pakeisti. Štai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad atėję į istorijos pamoką ne tik žiūrite į lentą ar projektoriaus ekraną, bet ir patys savo akimis pamatote Didžiąsias Gizos piramides – o galbūt net ir jų statymo procesą. Arba jei į mokyklą nebereikia neštis kuprinės su krūva vadovėlių?

Isivaizduokite, kad atėję į istorijos pamoką, patys savo akimis pamatote Didžiąsias Gizos piramides – o galbūt, net ir jų statymo procesą?<br> 123RF nuotr.
Isivaizduokite, kad atėję į istorijos pamoką, patys savo akimis pamatote Didžiąsias Gizos piramides – o galbūt, net ir jų statymo procesą?<br> 123RF nuotr.
 Niujorko mokyklos atstovai pripažino, kad daugiausia apsiprasti su naujovėmis reikėjo ne mokytojams ar mokiniams, bet jų tėvams.<br> 123RF nuotr
 Niujorko mokyklos atstovai pripažino, kad daugiausia apsiprasti su naujovėmis reikėjo ne mokytojams ar mokiniams, bet jų tėvams.<br> 123RF nuotr
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 24, 2019, 8:04 PM, atnaujinta Nov 13, 2019, 11:02 AM

Tokie išmaniosiomis technologijomis paremti metodai kai kuriose šalyse jau yra naudojami. Vis dėlto didžiausia mokymo ir mokymosi modernizacija siejama su būsima 5G ryšio ir daiktų interneto era.

Daugiau jokių vadovėlių

Vienas labiausiai varginančių dalykų yra ne tik ryte anksti keltis į mokyklą, bet kartu su savimi neštis ir sunkią kuprinę. Tuo tarpu pasitelkus naujausias technologijas, galima kurti išties neblogą alternatyvą – skaitmenines mokyklas.

Kai kuriose pasaulio šalyse – pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – tokia idėja jau yra plėtojama. Niujorke esančioje Arkivyskupo Stepinaco vidurinėje mokykloje jau nuo 2013 metų vietoje vadovėlių yra naudojami planšetiniai arba nešiojamieji kompiuteriai.

Tiesa, užnugaryje yra paliekamos ne tik storos knygos, bet ir pratybos, sąsiuviniai, penalai su pieštukais. Toks inovatyvus sprendimas itin sumažina krūvį vaikams, o tėvai išleidžia mažiau pinigų mokyklinėms reikmėms.

Mokytojams tokia alternatyva irgi yra itin palanki, nes nebereikia namo neštis krūvos sąsiuvinių ir pratybų, o vėliau jų ranka taisyti. Mokiniai į specialią sistemą paprasčiausiai įkelia atliktus namų darbus ir toje pačioje sistemoje po kelių dienų jau mato pažymį bei mokytojo pastabas.

Beje, naudojantis naujausiomis technologijomis būtų galima atsisakyti ne tik vadovėlių, bet ir mokyklos suolo – mat mokytojai ir vaikai realiu metu galėtų jungti prie tam tikros pamokos internetu. Taip būtų patogiau dalintis reikiama medžiaga, taip pat mokytojas iš karto visiems mokiniams galėtų parodyti vaizdo įrašą ar prie vienos pamokos prijungti keletą klasių.

Toks pamokų vedimo būdas spręstų ir mokytojų trūkumo bei ugdymo kokybės problemą – mat vaikai, besimokantys mažose regionų mokyklose naudodamiesi 5G ryšiu galėtų lengvai ir be trukdžių prisijungti prie didmiesčio gimnazijos pamokos.

Internetu vykstančios pamokos sumažintų ir negalią bei papildomų poreikių turinčių mokinių atskirtį. Bent jau kol kas įprastose mokyklose jiems mokytis sunku – kadangi nėra jiems reikiamą pagalbą suteikiančių asistentų. Ateityje tokį darbą galėtų perimti robotai, tačiau pirmiausia yra itin svarbu išplėtoti 5G technologiją.

Elektroninių dienynų tobulinimas

Pirmasis elektroninis dienynas Lietuvoje buvo įdiegtas 2004 metais, o oficialiais pradėtas naudoti 2008-aisiais. Tuo metu daugelis jį ėmė vadinti „mokinių siaubu“ – kadangi pažymio nuo tėvų paslėpti nepavyks net ir su geriausiais trintukais ar piešimo sugebėjimais. Prisijungus prie elektroninio dienyno sistemos, tėvai jau iš karto mato, ką mokykloje veikė jų vaikas.

Šiandien elektroniniais dienynais jau naudojasi praktiškai visos Lietuvos mokyklos – tiesa, tam prireikė nemažai laiko. Kai kurie mokytojai jų vengė, nes nemokėjo naudotis kompiuteriais, o ir patys dienynai strigdavo bei kartais neleisdavo pasiekti norimų paslaugų.

Žinoma, tobulėjant technologijoms, tobulėjo ir elektroniniai dienynai – tačiau dabar kyla klausimas, kaip būtų galima viską dar labiau optimizuoti? 2016 metais JAV studentų sąjunga ėmė platinti pranešimus apie besikeičiančią studentų žymėjimo tvarką: ateini į auditoriją, nuskenuoji savo studento pažymėjimą, o visa informacija iš karto keliauja į dėstytojo dienyną ar užrašus.

Tame pačiame pranešime nurodoma, kad taip yra sutaupoma nemažai paskaitos laiko: dėstytojui nebereikia klausinėti, kas atėjo į paskaitą ir žymėtis lankomumą. Tiesa, tokia sistema reikalauja atsakomybės iš studentų, mat netyčia palikus pažymėjimą namie ir neatsižymėjus, bus laikoma, kad į paskaitą neatvykai.

Tiesa, pažymėjimo skenavimas yra tik daiktų interneto pradžia ir ilgainiui tai galėtų išaugti ir į daug sudėtingesnę sistemą. Štai pavyzdžiui: nuskenavus pažymėjimą, elektriniame dienyne ne tik atsirastų įrašas apie tai, kad vaikas į pamoką atvyko, bet pranešimą apie tai į telefonus gautų ir tėvai – taip jiems būtų aišku, kad vaikas saugiai pasiekė mokyklą ir pamokos nepraleido.

Pasibaigus pamokai, jei dienyne yra įrašas apie mokinio atvykimą, jam automatiškai į elektroninį paštą būtų atsiunčiami namų darbai – na, o pamoką dėl tam tikrų priežasčių praleidus, vaikas į paštą papildomai gautų ir pamokos medžiagą, pagal kurią galėtų mokytis savarankiškai.

Pažymėjimai galėtų pasitarnauti ir ne tik pamokose. Einant per pertrauką pietauti, vaikas galėtų nuskenuoti tos dienos meniu, o tėvai nuotoliniu būdu patvirtintų (arba ne) jo pietų pasirinkimą. Tėvai taip pat galėtų papildyti savo vaiko pažymėjimą pinigais, kuriais jis galėtų atsiskaityti už maistą. Tokiu būdu būtų atsikratyta ir dar vieno papildomo daikto – grynųjų pinigų, kuriuos neretai vaikas gali pamesti.

Virtuali realybė – švietimo sistemos ateitis

Kai kurie ekspertai ir technologijų entuziastai sako, kad virtuali realybė (VR) yra švietimo sistemos ateitis. Jų teigimu, mokytis geriausia yra per patirtį, o būtent VR šiais laikais leidžia patirti Antikos laikus, dinozaurų draugiją ar pirmąją žmogaus kelionę į Mėnulį.

Šiaurės Karolinos universitete (JAV) pasitelkiant VR jau yra mokoma biologija, ekologija, evoliucija ir biologinė įvairovė, kai kuriose Čekijos mokyklose vaikai VR jau mokosi anatomijos, o Didžiosios Britanijos Šv.Jono mokykloje per tam tikras pamokas yra žaidžiamas net ir populiarusis „Minecraft“.

Visos mokymo įstaigos nurodo, kad VR įtraukia studentus ir mokinius, padeda jiems suprasti, įgauti praktinių žinių. Beje, VR galima pritaikyti ir ne tik fiziniuose moksluose, bet ir, pavyzdžiui, teisėje, kur studentai galėtų būti nukeliami į nusikaltimo vietą, kurioje ieškotų įrodymų. Tuo tarpu istorijos pamokose patys vaikai galėtų nukeliauti į tą laiką, kai buvo statomos piramidės arba kai Kristupas Kolumbas atrado Ameriką.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad VR dar nėra pasiekusi savo aukščiausio lygmens. Galingesnė šių dienų įranga vis dar nėra itin patogi vartotojui: sunkus VR šalmas ant galvos, vartotojas kabeliu pririštas prie kompiuterio, ribota judėjimo laisvė, o neretai – ir nestabilus interneto ryšys. Norint, kad VR veiktų pilnu pajėgumu, reikia stipresnio ryšio, pastovesnio tinklo su itin mažu signalo atidėjimu.

Bet sparčiai tobulėjant technologijoms, tai irgi turėtų pasikeisti: kabelį anksčiau ar vėliau pakeis bevielis ryšys, o atsiradus 5G ryšiui, VR pamokas gali tapti įmanoma vesti ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke.

Todėl ateityje turbūt niekas neatsisakytų apžiūrėti dinozaurus, vaikštinėjančius po Kauno zoologijos sodą – ar stovint Vilniaus Katedros aikštėje patirti, kaip atrodė 1394 m. vykęs kryžiuočių puolimas ir Aukštutinės pilies apsuptis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.