Fragmentai praėjusį rudenį buvo rasti dviejose šalia esančiose vietose šiaurės Estijos pakrantėje, istorinės Ravalos apskrities teritorijoje.
Radinį sudarė dešimtys daiktų – daugiausia kalavijų fragmentai ir kelios ietys.
Archeologas ir Talino universiteto archeologinių tyrimų kolekcijos saugotojas Mauri Kiudsoo BNS sakė, kad abi radimvietes skiria tik 80 metrų. Kalavijai datuojami X amžiaus viduriu ir greičiausiai yra kenotafai – simboliniai antkapiniai paminklai, statomi pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.
M.Kiudsoo sako, kad kalavijai yra ne ištisi, o sulaužyti, yra įprastas dalykas: tokių radinių Estijoje iš tų laikų yra ir daugiau, nes ginklai į kapus būdavo dedami perlaužti.
Nors Ravaloje rasti fragmentai yra didžiausias vikingų laikų ginklų radinys Estijoje, pasak M.Kiudsoo svarbiau yra tai, kad kalavijų rankenos leidžia tiksliai nustatyti kalavijų tipą – ir šie rastieji ginklai identifikuoti kaip H formos dviašmenis kalavijai. Šis kalavijo tipas buvo labiausiai paplitęs vikingų laikais, o Šiaurės Europoje tokių rasta daugiau nei 700.
Archeologas pasakoja, kad iki 1991 m. Estijoje buvo aptikti aštuoni daugiau ar mažiau nepažeisti H tipo kalavijai ir apie 20 fragmentų – tačiau dabar jų skaičius išaugo iki maždaug 100. Didžioji dauguma radinių buvo aptikti šalies šiaurinėje pakrantėje, kas vikingų eroje buvo svarbia prekybos zona.
