Ketvirtajame praėjusio amžiaus šimtmetyje pati mažytė neutrali Danija visiška nedomino sovietų žvalgybos. Tačiau ši Skandinavijos šalis atliko svarbų vaidmenį kaip pagrindinė stotelė perduodant žvalgybinę informaciją iš Trečiojo Reicho į SSRS.
Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad sovietų žvalgybos tarnyba susimaus būtent čia.
Šnipai mėgėjai
Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo metais sovietinė žvalgyba buvo gana galinga struktūra, tačiau 1920–30 metais tai buvo menkai organizuota mėgėjiškų agentų tarnyba, turinti menkas užsienio kalbų žinias ir nulinę žvalgybinio darbo patirtį.
Susimovimai įvykdavo vienas po kito. Nebuvo nė metų, kai viena ar kita Europos šalis nebūtų sulaikiusi sovietų agento ar ištrėmusi karinio atašė, paskelbdama juos persona non grata.
Danijoje sovietų žvalgybos pareigūnams neprofesionalumas taip pat smarkiai pakenkė. Sovietų nelegalios žvalgybos tinklo Danijoje vadovas Aleksandras Ulanovskis, kaip ir kitų Europos šalyse veikiančių žvalgybos agentų viršininkai, iš Maskvos buvo gavęs griežtus nurodymus nesamdyti vietinių komunistų – dėl pernelyg didelio atsidavimo komunizmui jie ir taip buvo sekami vietinės policijos. Tačiau A.Ulanovskis nepaisė įsakymo – ir tai netrukus sukėlė katastrofą.
Fiasko
1935 m. vasarį Kopenhagos policijai į akiratį pateko A.Ulanovskio padėjėjo, amerikiečio George'o Minko, veikla – kuris savo vadovo skatinamas, žvalgybos reikalams naudojo vietinius komunistus.
Policininkai išsiaiškino, kad G.Minko butas buvo naudojamas slaptiems sovietų susitikimams – ir tai buvo antroji A.Ulanovskio klaida. Ignoruodamas visas šnipinėjimo veiklos taisykles, jis visą sovietų žvalgybos centrą sutelkė į vienui vienintelę vietą Danijoje: būtent čia iš Vokietijos atkeliaudavo visi slapti duomenys, lankydavosi visi žvalgybos pareigūnai ir buvo verbuojami agentai.
Vasario 20 d. policija įsiveržė į butą ir sulaikė A.Ulanovskį, o taip pat tris pagrindinius sovietinės žvalgybos pareigūnus ir dešimt užsienio agentų (du amerikiečius, įskaitant G.Minką – ir aštuonis Danijos piliečius). Ironiška, kad tą dieną sovietų karininkų ten net neturėjo būti.
Du sovietų karininkai – Deividas Ugeris ir Maksas Maksimovas – daugelį metų sėkmingai veikė Vokietijoje. Grįždami į SSRS, jie Danijoje tik stabtelėjo susitikti su senu draugu A.Ulanovskiu. Įtakingas sovietų šnipas Artūras Artuzovas šį epizodą pakomentavo taip: „Panašu, kad labai sunku išnaikinti draugų lankymo tradiciją, kaip kad įprasta tėvynėje“.
Pasekmės
Dėl šio įvykio Danijoje buvo sutraukytas visas sovietų žvalgybos tinklas, tarnybai teko ieškoti naujų kelių, kaip iš Vokietijos į SSRS siųsti nelegalią korespondenciją.
Keturi patyrę sovietų žvalgybos pareigūnams (A.Ulanovskis, D.Ugeris, M.Maximovas ir Lvovičis) buvo sukompromituoti ir nebegalėjo būti naudojami užduotyse užsienyje. „Ryškiausias momentas šiuo atveju yra tai, kad mūsų agentai, kurie fašistinėje Vokietijoje dirbo kaip velniai, atvykę į neutralią šalį, ignoravo elementarias šnipinėjimo taisykles“, – rašė A.Artuzovas.
Bet kadangi sovietų žvalgyba Danijos atžvilgiu nebuvo priešiškai nusiteikusi, Danijos valdžia nusprendė nesielgti griežtai nesistengti, tad po kelių mėnesių nuo sulaikymo šnipai buvo išsiųsti atgal į SSRS.
Sovietų vadovybė dėl nesėkmės buvo įsiutusi. Iš pareigų buvo pašalintas sovietinės karinės žvalgybos įkūrėjas ir direktorius Jānis Bērziņšas. Gynybos liaudies komisaras (ministras) Klemensas Vorošilovas tuometinę sovietinę žvalgybą apibūdino kaip „šleivą visomis keturiomis savo kojomis“.
Vis dėlto iš šios istorijos buvo padarytos teisingos išvados. Žvalgybos sistema buvo visiškai pertvarkyta ir pirmą kartą Sovietų Sąjungoje žvalgybos pareigūnams buvo įvestas profesinis mokymas.
Parengta pagal „Russia Beyond“.
