Šaltojo karo egzotika: kai būdavo laužiamasi net į rašomąsias mašinėles

Tikriausiai esate girdėję istorijas apie Šaltojo karo šnipus. Tačiau tais laikais nebuvo būtina vykti į kitą pasaulio galą, kad išsiaiškintum priešininkų paslaptis. Juk Maskvoje visą laiką stovėjo JAV ambasada! Ir amerikiečiai žinojo, kad joje šnipinėjama – tik kaip? Pasirodo, hakerių taikiniu buvo tapusi net ir paprasta rašomoji mašinėlė.

KGB hakerių taikiniu buvo tapusi net ir paprasta rašomoji mašinėlė.<br> Wikimedia commons
KGB hakerių taikiniu buvo tapusi net ir paprasta rašomoji mašinėlė.<br> Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 20, 2020, 8:51 AM

JAV ambasada Rusijoje visada buvo žinomas sovietinės žvalgybos taikinys. Pavyzdžiui, 1977 metais ambasadoje kilo gaisras, bet atvykę Maskvos ugniagesiai kažkodėl pavogė dalį dokumentų. Na, ne kažkodėl – o todėl, kad jie dirbo KGB. 1979 metais pradėtas statyti naujas ambasados pastatas, o 1985 metais kolonų viduje aptikta pasiklausymo įranga. Ir tokių istorijų – daugybė. KGB nuolat stengėsi išsiaiškinti, kas vyksta JAV ambasados viduje – ir tikriausiai, nemažai išsiaiškino.

JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) žinojo apie šią grėsmę, todėl ambasadoje buvo vengiama atvirai kalbėti strateginiais klausimais. Tačiau ambasadai vis tiek reikėjo dirbti – o KGB ausys tam trukdė. NSA agentas Charlesas Gandy pasakoja, kad kartą ambasados sienoje buvo aptikta antena. Tai buvo įdomus įrenginys, nes jis ir priėmė signalus, ir juos siuntė. Kam siuntė, kai ir aišku – bet iš kur jis juos gaudavo? Kažkur ambasadoje turėjo būti kažkoks šnipinėjimo įrenginys – tik kur?

Reikia priminti, tai buvo laikai dar be kompiuterių, todėl pirmiausia buvo imta tyrinėti telefonus. KGB jų pasiklausymui „blakių“ nenaudojo – telefonų linijas buvo galima perimti paprasčiau ir patogiau. Sienose pasiklausymo įrangos nebuvo. Taigi, NSA surinko visą elektroniką ir nusiuntė ją į JAV išsamesniems tyrimams.

Ir šnipo ausis buvo surasta – sovietiniai hakeriai buvo „nulaužę“ spausdinimo mašinėlę.

„IBM Selectric“ įrenginio viduje buvo aptiktos papildomos mikroschemos, kurios registruodavo kiekvieno klavišo paspaudimą, jį koduodavo ir perduodavo bevieliu ryšiu į anteną sienoje. „IBM Selectric“ mašinėlės buvo elektrinės – tačiau tai vis tiek nebuvo kompiuteris. Panašios technologijos egzistuoja ir šiandien, bet dabar tai – kenkėjiška programinė įranga, o ne papildomi elektronikos prietaisai.

Įdomu ir tai, kad C.Gandy dėl šio išradimo nejautė jokių neigiamų emocijų. Jis žinojo, kad tai nėra tik vienapusis puolimas – amerikiečių šnipai taip pat darbavosi itin aktyviai. NSA įvertino sovietų įrangą ir išmoko pamokas, todėl tai buvo teigiama patirtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.