„Žvaigždėta naktis“ – tai vienas iš kelių maždaug tuo metu van Gogho nutapytų paveikslų. Šią seriją menininkas laiškuose vadino „nakties studija“. Šiame paveiksle matomas vaizdas, kurį van Goghas matė per psichiatrinės ligoninės langą Pietų Prancūzijoje. Tokį įspūdingą dangų dailininkas matė birželį prieš pat patekant saulei. Po truputį švintančiame danguje matyti Venera, Mėnulis ir kelios žvaigždės. Pirmame plane – katedra, už jos – idealus kaimas ir kiparisai.
Sen Remi de Provanso psichiatrinėje van Goghas atsidūrė 1889 metų gegužės 8 dieną. Iki šio sprendimo menininkas ėjo palaipsniui po 1888 metų pabaigoje įvykusios nervinės krizės, kai jis nusipjovė dalį ausies. „Žvaigždėtą naktį“ van Goghas tapė pirmojo aukšto studijoje, o ne miegamajame, pro kurio langą ir matė šį vaizdą. Paveikslas tapytas dieną – todėl dažnai sakoma, kad tapytas iš atminties. Tai nėra visiškai tikslu, nes van Goghas naktinį dangų tapė kelis kartus ir „Žvaigždėta naktis“ nebuvo labai tikslus paveikslas. Jis tapė vaizdinį, o ne peizažą.
Įdomu tai, kad van Goghui „Žvaigždėta naktis“ visai nepatiko. Daugelis žmonių šį paveikslą laiko geriausiu van Gogho darbu, bet jis pats taip nemanė. Savo laiškuose broliui Theo jis mažai kalbėjo apie šį paveikslą, o kai atėjo laikas išsiųsti kelis kūrinius, šio jis nesiuntė kaip neverto dėmesio. Galiausiai viename laiške dailininkui Émileui Bernardui van Goghas prasitarė, kad „Žvaigždėta naktis“ yra nevykęs paveikslas – žvaigždės yra per didelės!
Ir tai menotyrininkams visada buvo intriguojanti paveikslo istorijos detalė. Kodėl tos žvaigždės tokios didelės? Kodėl tik dangus siurealistiškai iškraipytas, kai žemiška paveikslo dalis atrodo pakankamai realistiška?
Tikėtina, kad taip van Goghas tiesiog įsivaizdavo Visatą – kaip judantį, besimaišantį ir gyvą kūrinį. Tačiau yra manančių, kad van Goghas tapė galaktikas. Pirmieji spiralinių galaktikų eskizai buvo pasirodė pakankamai neseniai ir dailininkas galėjo juos matyti – nors savo laiškuose apie tai niekada nekalbėjo.
Galiausiai manoma, kad tokius vaizdinius išprovokavo van Gogho liga. Spėliojama, kad menininkas galėjo sirgti epilepsija, bipoliniu sutrikimu, depresija ar kitomis ligomis. Liepą jo nervai pakriko dar kartą – gali būti, kad birželį tapytame paveiksle matyti prastėjanti menininko sveikata.
