Sovietų sąjunga ruošėsi Šaltojo karo perėjimui į tiesioginį konfliktą, todėl intensyviai kūrė įvairius ginklus. Pačioje savo gyvavimo pabaigoje rusai taip pat mokė įvairius jūrų žinduolius – įskaitant delfinus, banginius ir vėplius – pulti NATO laivus bei narus. Vieni delfinai su prie nugarų pritvirtintais harpūnais turėjo medžioti JAV narus ir tempti juos į paviršių, kur būtų galima sulaikyti. Kiti delfinai turėjo iki priešiško laivo nešti sprogmenis. Tai buvo išties pavojingi ginklai – nes laivynas į gyvūnus dažniausiai nekreipia dėmesio, juk niekas greičiausiai nepastebėtų delfino kuprinės.
Ši programa tęsėsi iki pat 1991-ųjų. Tada šie gyvūnai liko Sevastopolyje. Dalis jų vėliau iškeliavo į kitus delfinariumus, dalis nugaišo, o dalis 2000 metais buvo parduota Iranui. Tada žiniasklaida citavo ekspertus – Iranas įsigijo ne gyvūnus, o slaptus sovietinius ginklus.
Tuo metu buvo teigiama, kad delfinai buvo taip gerai apmokyti, kad sovietinius ir amerikietiškus povandeninius laivus atpažindavo iš sraigtų keliamo garso. Koviniai delfinai yra sunkiai atskiriami nuo paprastų. Tiksliau – visiškai neatskiriami. Net jei povandeninio laivo įgula ir pastebėtų netoliese plaukiojantį gyvūną, niekas negalėtų pasakyti, ar jis taikus, ar juos bandys susprogdinti laivą. Ir atsakyti į tokias grėsmes sunku.
Tačiau tas pardavimas įvyko 2000 metais, tie delfinai jau seniai negyvi, tiesa? Mes nežinome. Skirtingų rūšių atstovai gyvena 40-60 metų, todėl teoriškai tie delfinai galėjo išlikti. Bet ar būdami Irano rankose išlaikė kovinę parengtį? Greičiausiai ne – nebent Iranas sulaukė vienos iš savo partnerių pagalbos.
Rusija, beje, iki šiol ruošia karinius delfinus. Manoma, kad jie naudojami žvalgybai, tačiau gali būti, kad jie galėtų būti naudojami ir kovinėms operacijoms. JAV jūrų žinduolius karo reikmėms bando pritaikyti dar nuo septintojo dešimtmečio. Delfinai buvo mokomi filmuoti povandeninius objektus, pervežti krovinius ir net sugrąžinti pamestus daiktus.
