Neandertaliečiai – artimiausias išnykęs šiuolaikinio žmogaus giminaitis – Eurazijoje gyveno maždaug prieš 250 000-40 000 metų. Maždaug 70 000 metų amžiaus naujai atrastus palaikus sudaro sutraiškyta kaukolė ir viršutinės kūno dalies kaulai – ir dar tai yra pats pilniausias neandertaliečio skeletas, atrastas per paskutinius 25 metus, teigia tyrėjai.
Jei neandertaliečiai iš tikrųjų palaidojo šį asmenį, galbūt kai kurie iš jų tikrai praktikavo kažkokius laidotuvių papročius – kas tarp antropologų vis dar yra populiari idėja, sako tyrimo bendraautorė bei Kembridžo universiteto (Anglija) Archeologijos fakulteto žmonių kaulų specialistė bei sveikatos evoliucijos, dietos ir ligų dėstytoja Emma Pomeroy.
Vadinamasis „neandertaliečių laidotuvių ginčas“ vyksta todėl, kad esant tikslinio laidojimo faktui, galima teigti, jog neandertaliečiai sugebėjo mąstyti simboliškai – o iki šiol buvo manoma, kad toks sugebėjimas yra būdingas vien tik šiuolaikiniams žmonėms, portalui „Live Science“ teigia mokslininkė.
„Šis palaidojimas – galimas įrodymas apie užuojautą ir rūpestį dėl kitų grupės narių, jų gedulo ir praradimo jausmo, – aiškina E.Pomeroy. – Tai mums šį tą pasako apie neandertaliečių mąstymą – ar jie patyrė tas emocijas, kurias mes patiriame, ir ar turėjo kognityvinį sugebėjimą abstrakčiai suvokti pasaulį“.
Kasinėjimai
Tyrėjai atrado neandertaliečių palaikus Shanidaro oloje – gerai žinomoje archeologinėje radimvietėje Irako Kurdistano kalvose. Ši vieta išgarsėjo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai amerikiečių archeologas Ralphas Soleckis čia atkasė dešimt neandertaliečių vyrų, moterų ir vaikų palaikų.
„R.Soleckis teigė, kad nors kai kuriuos asmenis nužudė nuo urvo lubų krentančios uolienos, kiti buvo palaidoti su oficialiomis laidojimo apeigomis“, – naujame tyrime rašo mokslininkai. Pastarajai grupei priklausė ir garsusis „palaidojimas su gėlėmis“ – taip pavadintas dėl nuosėdose rastų žiedadulkių, kurias R.Soleckis interpretavo kaip tyčinį gėlių dėjimą ant kūno.
Ir nors „palaidojimo su gėlėmis“ interpretacija iki šiol tebėra prieštaringa, ji sukėlė dešimtmečius trukusį ginčą – ar neandertaliečiai pasižymėjo kultūriniu rafinuotumu ir laidojo savo mirusius?
Po R.Soleckio kasinėjimų vietiniai ožkų piemenys periodiškai naudojo urvą prieglaudai, bet 2014 m. Irako kurdų regioninės vyriausybės kvietimu archeologai į radimvietę sugrįžo. Vis dėlto, ISIS grėsmė privertė atidėti naująjį kasinėjimų projektą iki 2015 m.
Nepaisant daugybės bandymų, pats R.Soleckis ten, deja, niekada nebegrįžo – sulaukęs 101 metų, jis mirė 2019-ųjų kovą.
Naujoji komanda nesitikėjo rasti daugiau neandertaliečių palaikų – tačiau būtent tai ir nutiko. „Tai buvo tikrai netikėta, – prisimena kaip tik tuo metu prie projekto prisijungusi E.Pomeroy. – Tai visus apstulbino“.
Neandertaliečio galva buvo padėta ant sulenktos kairiosios jo rankos tarsi ant pagalvės, o dešinė ranka buvo sulenkta per alkūnę. Tačiau visko, kas buvo žemiau neandertaliečio juosmens, trūksta. Tikėtina, kad apatinė kūno dalis buvo dalis didelio bloko, kurį septintojo dešimtmečio pradžioje pašalino R.Soleckis ir kolegos, mano E.Pomeroy. Pats blokas šiuo metu yra Bagdado muziejuje – ir tyrėjai tikisi netrukus jį ištirti.
Neandertaliečiai
Tyrinėtojai teigia, kad naujai atrastas neandertalietis, pramintas Shanidaru Z, buvo vidutinio ar vyresnio amžiaus suaugusysis – tokia išvada daroma pagal jo dantų nusidėvėjimą.
Šiuo metu skeletas yra „paskolintas“ Kembridžo uiversitetui, kur jis užkonservuotas ir skaitmeniškai nuskenuotas naudojant kompiuterinę tomografiją. Shanidaro Z kaulų ir dantų analizė tyrėjams taip pat bus tikra aukso kasykla – jie planuoja ieškoti senovinio DNR, ištirti neandertaliečio dantis ir išsiaiškinti, ką jis valgė, o taip pat ištyrinėti cheminius pėdsakus, likusius ant dantų – ir pagal tai išsiaiškinti, kur jis gyveno jaunystėje. Be to, žiedadulkių ir medžio anglies pėdsakai nuosėdose aplink kaulus galėtų pateikti užuominų apie neandertaliečių maisto gamybos būdus ir laidojimo papročius, mano E.Pomeroy.
Po Shanidaro Z palaikais archeologai aptiko ir kito neandertaliečio dantį – o taip pat ir dar kitų neandertaliečių kaulus. Dėl to kyla klausimas, ar ši senovės žmonių rūšis galėjo šį urvą naudoti kaip specialią laidojimo vietą – toks klausimas ypač kyla todėl, kad Shanidaro Z galvūgalyje buvo iškili uola, kuri galėjo būti tam tikru kapo žymeniu – kažkuo panašiu į antkapį.
Egzistuoja ir kitų užuominų, kad Shanidaras Z buvo palaidotas sąmoningai. Pavyzdžiui, jei kūnas būtų buvęs tiesiog paliktas urve, maitėdos greičiausiai ant kaulų būtų palikusios dantų žymes, pastebi E.Pomeroy.
Be to, „naujieji kasinėjimai rodo, kad kai kurie iš šių kūnų buvo suguldyti į kanalą urvo grindyse, kurį sukūrė vanduo – bet kuris buvo tyčia dar pagilintas, – teigia projekto „Shanidaro urvas“ direktorius, Kembridžo universiteto archeologijos katedros profesorius ir vyresnysis tyrimo autorius Graeme’as Barkeris – Egzistuoja rimti pirminiai ženklai, kad Shanidaras Z buvo palaidotas tikslingai“.
Naujasis tyrimas šią savaitę buvo publikuotas žurnale „Antiquity“.
