Širdies pulsas vietoje slaptažodžio – ir kitos ateities finansinių technologijų įdomybės

Technologijos yra įdomios tuo, kad jos pačios akceleruoja, įgreitina save. Vienos srities naujovė sukelia smūginę bangą, kuri išjudina technologinius atomus kitoje sferoje – ir žiūrėk jau atsiranda trečia, visiškai nauja technologija ar pokytis, apie kuriuos anksčiau nė nebūtum pagalvojęs.

 Technologijos yra įdomios tuo, kad jos pačios akceleruoja, įgreitina save. Vienos srities naujovė sukelia smūginę bangą, kuri išjudina technologinius atomus kitoje sferoje – ir žiūrėk jau atsiranda trečia, visiškai nauja technologija ar pokytis, apie kuriuos anksčiau nė nebūtum pagalvojęs.<br> 123RF iliustr.
 Technologijos yra įdomios tuo, kad jos pačios akceleruoja, įgreitina save. Vienos srities naujovė sukelia smūginę bangą, kuri išjudina technologinius atomus kitoje sferoje – ir žiūrėk jau atsiranda trečia, visiškai nauja technologija ar pokytis, apie kuriuos anksčiau nė nebūtum pagalvojęs.<br> 123RF iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-02-22 18:00

Pavyzdžiui, pinigai. Jais žmonija naudojasi jau seniai, bet atsiradus internetui, finansai įsikraustė ir į jį – dabar yra žmonių, kurie gali išgyventi mėnesius, taip ir nepaliesdami grynųjų.

Ir tai leidžia sprendimai, vadinami trumpiniu „fintech“ – finansų technologijos. Kas tai, kaip jos veikia ir kokia jų ateitis?

„Labai apibendrintai ir žvelgiant tik iš paprasto vartotojo pusės, „fintech“ galima vadinti skaitmenines technologijas, kurios vartotojams leidžia paprastai, greitai, nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos – ir dažnai netgi mažesnėmis kainomis – naudotis įprastomis finansinėmis paslaugomis, – aiškino įmonės „Pervesk“ vadovas Darius Kulikauskas. – „Fintech“ apima nemažai sprendimų, tačiau populiariausi iš jų yra skaitmeninė bankininkystė, nemokamos mokėjimo kortelės, alternatyvūs pinigų persiuntimo būdai, mobiliosios programėlės ir elektroninės piniginės.“

Verslininkas pasakoja, kad vienas svarbesnių pokyčių, įvykusių nuo dešimtmečio pradžios yra tas, kad atsidaryti sąskaitą ir gauti daugelį kitų finansinių paslaugų tapo įmanoma nuotoliniu būdu, net neišėjus iš namų. „Juk anksčiau, norint atsidaryti sąskaitą, tekdavo fiziškai eiti į banko padalinį“, – priminė D. Kulikauskas.

Jis pastebi, kad tokius pokyčius paskatino technologijų pažanga.

„Praėjusios finansinės krizės fone atsiradę „fintech“ startuoliai, kurdami naujus atsiskaitymų ir mokėjimų sprendimus, pamažu pradėjo keisti žmonių patirtį, tvarkant asmeninius finansus. Tokios įmonės įrodė, kad daugelį kasdienių finansinių operacijų galima atlikti ne tik neišeinant iš namų, bet ir praktiškai iš bet kurios pasaulio vietos, visiškai užmirštant apie ėjimą į banko klientų aptarnavimo skyrių“, – pasakojo D. Kulikauskas.

Kokia ateitis laukia kriptovaliutų?

Prieš kelerius metus pasaulį sudrebino ir naujas ekonominis reiškinys – kriptovaliutos. Griausmingai iškilo „Bitcoin“, ją sekė kelios kitos sėkmingos ir, žinoma, – daugybė nesėkmingų. Tačiau dabar kriptovaliutų sritis – gerokai aprimusi.

„Tai galima sieti su atsiradusiu griežtesniu virtualiųjų valiutų reguliavimu, kuris, beje, reiškia, kad jos pamažu yra pripažįstamos integralia finansų sistemos dalimi. Virtualiuoju turtu besiverčiančioms įmonėms jau taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, kaip kad ir tradicinėms finansinėms įstaigoms.“ – sakė D. Kulikauskas.

Anot pašnekovo, vis tik dalis mažmeninės prekybos atstovų jau kurį laiką priima mokėjimus virtualiomis valiutomis, be to, jos gana populiarios Afrikoje bei kai kuriuose Azijos regionuose, kuriuose yra sunkiau prieinamos tradicinės finansinės paslaugos.

„Maža to, kai kurios didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip „Facebook“, pradeda kurti savo virtualias valiutas. Su jomis eksperimentuoja ir tokie finansų rinkos gigantai kaip „Wells Fargo“ ar „J. P. Morgan“, – sakė specialistas.

Vis dėlto, pasak „Fintech“ įmonės vadovo, prognozuoti kriptovaliutų ateitį nelengva. Jo teigimu, daug kas priklausys net ne nuo jų kainų svyravimų, bet labiau nuo jų reguliavimo ir tokių stambaus masto naujų projektų, kaip „Facebook Libra“.

„Šiandien aišku viena – kriptovaliutos niekur neišnyko ir artimiausiu metu niekur nedings, priešingai nei kelerius metus iš eilės prognozavo skeptikai“, – įsitikinęs D. Kulikauskas.

„Juk skeptikai greitą pabaigą pranašavo ir internetui. Štai Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas dar 1998 metais tvirtino, kad nepraėjus nė dešimtmečiui bus suvokta, jog internetas ekonomikai turi ne didesnę įtaką nei fakso aparatas. Tačiau jis klydo. Šiai technologijai pasiekus tam tikrą skvarbos lygį, buvo apčiuopta ir ekonominė nauda“, – aiškino „fintech“ specialistas.

5G, daiktai ir finansai

Kompanijos „Huawei“ viceprezidentas Williamas Genovese yra pasakęs, kad „fintech“ bus 5G varikliu, o ne atvirkščiai. Turint galvoje, kad 5G yra ryšys, komunikacija, o ne paslauga ar sprendimas, toks pareiškimas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprastas.

Tačiau D. Kulikauskas jį aiškina taip: „Pirmiausia, 5G reiškia greitį, o jis ypač aktualus finansinėms įmonėms. Juk 5G atneša galimybes reikšmingai sumažinti laukimo trukmę, kuri būdinga atliekant mobiliuosius momentinius mokėjimus.“

Pasak specialisto, 5G taip pat padės gerinti klientų aptarnavimą, siūlyti naujus ir daug greitesnius atsiskaitymo būdus.

„Nauja 5G technologija taip pat suteiks daugiau galimybių daiktų interneto bei „fintech“ sprendimų integracijai. Daiktų interneto technologijos jau dabar įgalina žmones atsiskaityti už prekes ar paslaugas naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais prietaisais“, – pastebi D. Kulikauskas.

Pasak jo, daiktų interneto plėtra taip pat skatina „fintech“ bendroves plėsti klientų tapatybės nustatymo ir saugumo technologijas. Pavyzdžiui, norint patvirtinti mokėjimą, asmeniui galbūt nebereikės suvedinėti kodų ir slaptažodžių – išmaniąja apyranke galėtų būti nuskaitomas jo širdies pulsas.

„Pasaulyje jau kalbama ne tik apie elektronines pinigines, susietas su mobiliaisiais įrenginiais ar išmaniaisiais daiktais, bet ir apie „išmaniųjų daiktų pinigines“.

Į tokią piniginę integravus, pavyzdžiui, autonominį automobilį, jis pats galės susimokėti už parkavimą, kurą ar net serviso paslaugas. – ateities scenarijų pateikė finansinių technologijų specialistas. – Potencialiai kiekvienas išmanus namų įrenginys galės būti integruojamas į tokią „daiktų piniginę“ ir savarankiškai tvarkyti su savo veikla susijusias išlaidas.“

Pasak D. Kulikausko, šiuos daiktus naudojančiam asmeniui tai leis matyti daug detalesnį savo patiriamų išlaidų paveikslą, o taip pat ir turėti didesnes galimybes jas efektyviau valdyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų