Pasak jo, naujo tanko komponuotė buvo tokia pat kaip ir senesnės kartos „Chieftain“ tanko, kuriuos „Challenger“ ir turėjo pakeisti: vairuotojas korpuso priekyje per vidurį, bokštelis su ginkluote korpuso viduryje, variklis su transmisija – gale.
Karys pasakoja, kad „Challenger-1“ turėjo britišką graižtvinę, labai taiklios ugnies, bet truputį per lėtos greitošaudos 120 mm patranką, kuri galėjo šaudyti tik šiai patrankai skirtais šaudmenimis:
- prieštankiniais šaudmenimis, kurį iššovus išsilaisvindavo ilga strelė, kuri ir naikindavo techniką APDS-T (angl. Armor-Piercing Discarding Sabot with Tracer)
- DS-T (angl. Discarding sabot with Tracer).
- fugasiniais-skeveldriniais HESH (angl. High-Explosive Squash Head)
- dūminiais Smoke WP (angl. Smoke White Phosphor)
- į APDS-T panašiais prieštankiniais PFSDS-T (angl. Armor-Piercing, Fin-Stabilized, Discarding Sabot with Tracer)
D. Antanaičio teigimu, iš viso tanke buvo 52 vienetai sviedinių, o be patrankos „Challenger“ turėjo tris 7,62 mm kulkosvaidžius.
„62 tonų svorio kovos mašiną valdė 4 karių ekipažas. Su dyzeliniu „Perkins Engines Condor V-12“ 1 200 AG varikliu tankas galėjo nukeliauti beveik 500 km atstumą maksimaliu 57 km/h greičiu“, – pasakoja karys.
Jo teigimu, „Challenger-1“ puikiai pasirodė prieš sovietų gamybos tankus Irake per pirmą Irako karą.
„Būtent per šiuos kovos veiksmus britų tankai naikino irakiečių T-62 ir T-72 iš rekordiškai didelio – didesnio nei 5 kilometrai – atstumo. Tuo metu sovietiniai tankai apsiribodavo iki 4 kilometrų atstumu ir dar su gana didele sviedinių sklaida“, – pasakoja D.Antanaitis.
