Šis kubelis yra Marilando universiteto mokslininkų Timothy Koetho ir Miriam Hiebert tyrimo objektas. T.Koethas jį gavo kiek daugiau nei prieš penkerius metus, suvyniotą į popierinį rankšluostį ir su itin intriguojančiu rašteliu: „Paimtas iš reaktoriaus, kurį bandė pastatyti Adolfas Hitleris. Ninnigerio dovana“.
Ši „dovana“ yra į kubelį suspaustas uranas, kuris sveria du kilogramus ir yra penkių centimetrų pločio. Iš pirmo žvilgsnio tikrai nepasakytumėte, kad šis artefaktas gali slėpti baugias nacių paslaptis, tačiau anksčiau jame buvę – bet dabar jau suskilę – radioaktyvūs izotopai iš tikrųjų gali daug ką papasakoti apie tuometines nacių technologijas.
„Vertinant tai, kad kubelis telpa į delną, du kilogramai yra sąlyginai didelis svoris. Visada yra linksma stebėti žmonių reakcijas, kai jie pirmą kartą pabando jį pakelti“, – sakė M.Hiebert.
Be to, šis kubelis nėra vienintelis. Tokių yra ir daugiau: štai 1945 metais sąjungininkų misijos metu iš nacistinės Vokietijos atominės fizikos programos buvo konfiskuoti 663 tokie kubeliai. Vėliau kai kurie iš jų buvo sunaikinti, likusių buvimo vieta yra žinoma – tačiau ekspertai neneigia, kad yra ir kitų kubelių, apie kuriuos niekas nežino. Taigi, T.Koethas ir M.Hiebert sugalvojo sau užduotį – surasti kur yra daugiau tokių kubelių.
Šis tyrimas suteikė daugybę naujos informacijos apie tai, kaip arti Nacistinė Vokietija buvo prie atominio ginklo sukūrimo.
Vokietijos eksperimentas
1939 metais vokiečių chemikai Ottas Hahnas ir Fritzas Strassmanas atliko itin svarbų eksperimentą, kuris visiems laikams pakeitė pasaulį. Jie išsiaiškino, kad urano branduolį bombarduojant neutronais, įmanoma išgauti mažesnės atominės masės elementą – barį.
Remiantis šiuo eksperimentu, vakaruose buvo pradėtas vykdyti „Manheteno projektas“, kurio rezultatas – itin galingas ginklas, Antro pasaulinio karo pabaigoje privertęs Japoniją pasiduoti. Šiandien atominę energiją gebame panaudoti ir kaip kurą, kuriuo išgauname 14 proc. pasaulio elektros energijos.
Tačiau viskas ties čia nesibaigė – nacistinė Vokietija ir toliau ieškojo būdo kaip šią galingą energiją būtų galima panaudoti praktiškai. Na, ir jei jie būtų žinoję tai, ką mes žinome šiandien – Antrasis pasaulinis karas tikriausiai būtų pasibaigęs visiškai kitaip. Bet kodėl A. Hitlerio valdomai Vokietijai nepavyko sukurti galingiausio ginklo pasaulyje?
Tam, kad uranas išskirtų milžinišką kiekį energijos, reikia, kas suskiltų jo paties atomai. Jam skylant, atskyla neutronai, kurie ima bombarduoti kitų atomų branduolius ir taip priverčia juos skilti. Kitaip sakant, prasideda grandininė reakcija. Tačiau ne visi urano izotopai elgiasi taip pat. Jei vieni jau yra pasiruošę sprogti, tai kiti neutronus paprasčiausiai gali „sugerti“. Be to, norint, kad neutronai suskaldytų atomą, reikia, kad jie būtų pakankamai lėti.
Amerikiečiai daugelį metų bandė surasti reikiama izotopų balansą ir reikiamą urano kiekį, kuris leistų nedidelę radioaktyvios medžiagos dalį paversti itin galingu ginklu. Kaip jau žinome, jiems tai padaryti pavyko, tačiau Vokietijoje situacija buvo visiškai kitokia. 1945 metų balandį, trys mėnesiai prieš pirmosios atominės bombos išbandymą, sąjungininkai sužinojo, kad Vokietija tiek branduoliniu ginklu labai atsilieka.
Misijos, kurios pavadinimas buvo „Alsos“, metu sąjungininkų kariai Haigerlocho miestelyje rado laboratoriją, kuriai vadovavo garsus fizikas Werneris Heisenbergas. Sužinoję apie artėjančius priešus, vokiečių mokslininkai greitai išardė visą laboratoriją – tačiau urano kubus užkasė netoliese.
Laimėjo, nes dirbo kartu
Apie tai, kaip vienas iš šių kubelių patiko į T. Koetho laboratoriją, būtų galima papasakoti atskirai, tačiau aišku viena – šis pavienis kubelis nėra toks baisus, kaip už jo slypinti istorija. Kubelyje mokslininkai neaptiko jokių branduolinio skilimo pėdsakų, taip pat jokių ženklų, kad į šį kubelį suspaustos medžiagos kada nors būtų galėjusios sukelti grandininę reakciją. Na, o jei vokiečiams ir būtų pavykę atrasti aukso vidurį ir sukurti medžiagą, tinkamą atominei bombai – jiems nebūtų užtekę medžiagų šiai bombai pagaminti.
Žinoma, tyrimo rezultatai tikrai neatrodo labai įspūdingi – tačiau istorija vis dar nebaigta. Mokslininkų pora JAV Nacionaliniame archyve rado įrodymų, kad dar vienas panašus eksperimentas buvo vykdomas ir Vokietijos šiaurės rytuose. Čia irgi buvo rasti urano kubeliai.
„Jei vokiečiai visus savo išteklius būtų sutelkę į vieną vietą, o ne paskirstę – jiems tikriausiai būtų pavykę pastatyti veikiantį branduolinį reaktorių. Tai turbūt didžiausias skirtumas tarp JAV ir Vokietijos atominių programų – Vokietijos programa buvo pasidalinusi ir konkuravo tarpusavyje, tuo tarpu JAV dirbo centralizuotai“, – teigė M.Hiebert.
Žinoma, net jei vokiečiai ir būtų sutelkę visas savo jėgas į vieną vietą – jiems būtų tekę dar ilgai padirbėti norint suskurti atominį ginklą. Mokslininkai teigia, kad Vokietija buvo dar labai toli nuo atominio ginklo sukūrimo.
Šis mokslininkų atradimas rodo, kaip arti – bet tuo pačiu ir kaip toli – nacistinė Vokietija buvo nuo branduolinio ginklo sukūrimo. Žinoma, kai kurie ims svarstyti, kas būtų buvę, jei ši šalis, siekusi valdžios bet kokiais būdais, būtų turėjusi galingiausią ginklą pasaulyje. Tačiau visi kiti gali atsikvėpti ir džiaugtis, kad pasaulio istorija nepasuko tokia kita linkme.
Parengta pagal „Science Alert“.
