Karys pateikia pavyzdį, kai į tarnybą Vokietijos kariuomenėje buvo priimti nauji tankai „Leopard 2 A4“, gana greitai buvo pastebėta, kad senos vikšrinės pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ne tik netinka pagal savo apsaugos lygį bei pagal kalibrą, bet tiesiog negali pasivyti tanko, todėl išnaudoti visą pastarojo kovinį potencialą tampa neįmanoma. Dėl panašių priežasčių kuriant pėstininkų kovos mašinas ar šarvuotus transporterius, visų pirma numatoma, kokiam tikslui jie skirti, su kuo turės veikti kartu.
Pasak D. Antanaičio, panašiai nutiko ir Italijoje. „Po to, kai italai į savo kariuomenės tarnybą priėmė tankų naikintojus „Centauro“, atsirado ir šias kovos mašinas lydintys šarvuoti transporteriai: 1988 metais baigti projektuoti ratiniai pėstininkų transporteriai „Puma“. Juos pagamino tas pats konsorciumas kaip ir „Centauro“ – „Iveco Fiat-Oto Melara“. Iš viso Italijos kariuomenė užsakė 250 vienetų 6x6 ir 330 vienetų 4x4 „Pumų“. Šie transporteriai pasiekė italų karius 2003 metais“, – pasakoja ginkluotės entuziastas.
Jis teigia, kad „Puma“ į priešo ugnį gali atsakyti 12,7 mm arba 7,62 mm kulkosvaidžiais, o papildomai ant „Pumos“ galima sumontuoti prieštankinius raketinius kompleksus TOW, „Milan“ arba priešlėktuvinės oro gynybos raketas „Mistral“. „Pumos“ ekipažą sudaro du kariai ir viduje galima sutalpinti 4-8 pėstininkus.
„Transporteris nedidelių gabaritų. Aukštis nesiekia 1,7 m, o ilgis – 5 metrų. Lengvai šarvuotos mašinos svoris vos 7 tonos ir ją varo „Iveco“ turbodyzelinis variklis, išvystantis 160 AG. Pilnai pakrauta „Puma“ gali pasiekti 100 km/h greitį. Dėl savo gabaritų „Pumas“ galima gabenti sraigtasparniais „CH-54 Stallion“ arba „CH-47 Chinook“, – pasakoja karys.
D.Antanaitis pastebi, kad per savo palyginus trumpą tarnybos laiką, „Pumos“ jau kariavo Afganistane NATO misijoje bei buvo perduotos Libijos kariuomenei kovoti prieš DAESH teroristus.