Kuomet jūra banguoja, vandens molekulės ima judėti apskritimo trajektorija - jos verčiasi per save. Didelė dalis bangos lieka virš jūros lygio, todėl giliau esančios vandens molekulės juda vis mažiau. Galiausiai galima pasiekti tokį gylį, kuriame bangų iš viso neįmanoma pajusti.
Žinoma, tai priklauso nuo daugybės faktorių - kuo bangos mažesnės, tuo mažiau jos jaučiamos ir po vandeniu. Tuo galite įsitikinti ir patys – būdami paplūdimyje akimirkai panerkite po vandeniu – pajusite, kad bangos jus veikia gerokai mažiau nei paviršiuje.
Pavyzdžiui, 1 metro gylio vandens telkinyje 3 metrų ilgio (ne aukščio) banga išjudintų ir vandenį esantį dugne. Tuo tarpu 0,5 metrų ilgio banga vandens dugne jau neišjudintų.
JAV povandeninių laivų įgulos laikosi paprastos taisyklės – vykstant audrai jie plaukia 30 metrų gylyje. Tai nereiškia, kad tokiame gylyje nesijaučia bangos, tačiau čia jos pakankamai ramios, kad netrukdytų įgulai. Jei visgi laivas siūbuoja ir tokia gylyje - galima panerti giliau. Štai „Ohio“ klasės laivai gali panerti net į 240 metrų gylį.
Dideli paviršiuje plaukiantys kariniai laivai irgi gali kirsti audras, jei to prireiktų, bet tai gali būti pavojinga. Galimybė veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų yra didžiulis povandeninių laivų privalumas. Juolab, kad juos įprastai medžioja paviršiniai laivai.
