Iš tiesų, skaistybės diržai pirmą kartą paminėti XV amžiaus pradžioje. Paskutinis Kryžiaus žygis įvyko 1271-1272 metais, todėl su šiais įvykiais skaistybės diržai nebuvo susiję. Aišku, įvairūs kariniai žygiai vyko ir po to, tačiau skaistybės diržų paplitimas viduramžiais tėra Renesanso metu sukurtas mitas.
Iš tiesų, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų, būtent Renesanso metu skaistybės diržai ir ėmė plisti. Paplitus mitui, kad taip riteriai „saugojo“ savo moteris, Renesanso žmonės šią idėją kaipmat romantizavo. XVI amžiuje skaistybės diržai tikriausiai pasiekė savo populiarumo viršūnę – nors ir tuomet buvo naudojami itin retai.
Skaistybės diržai turėjo rimtų dizaino problemų. Nors jie strategiškai svarbiose vietose turėjo specialius paminkštinimus, juos reikėjo dažnai keisti. Tų laikų šaltiniai rašo, kad dažnai nekeičiamas toks diržas gali sukelti karščiavimą (infekcijas), žaizdas ir net mirtį. Pastaroji neganda greičiausiai ištikdavo dėl sepsio.
Patys skaistybės diržai dažniausiai turėjo angas šlapinimuisi ir tuštinimuisi, tačiau jos dažnai turėdavo dantytus kraštus. Tokia išvaizda turėjo bauginti potencialius prievartautojus ir meilužius, tačiau aštrūs dantys dažniau sužeisdavo tokių diržų nešiotojas. Problemų jie sukeldavo daugiau nei duodavo naudos, todėl buvo naudojami itin retai.
Dar kiek vėliau, jau prasidėjus pramonės revoliucijai, darbininkės ėmė savanoriškai dėvėti skaistybės diržus. Taip buvo todėl, kad moterys ėmė vaikščioti gatvėmis ir tamsiu paros laiku, nes tekdavo žingsniuoti į gamyklas. Patys miestai ėmė sparčiai augti, todėl gatvės tapo pavojingesnėmis. Tuomet skaistybės diržas tapo tarsi skydu nuo išprievartavimo. Vėl gi, tai greičiausiai nebuvo labai plačiai paplitusi asmeninės apsaugos priemonė.
Ir šiais laikais žmonės kartais žaidžia su skaistybės diržais. Tai – fetišistų užsiėmimai, o patys diržai dažnai gaminami iš latekso ar net įvairių valgomų medžiagų. Nors oficialių duomenų nėra, visai gali būti, kad skaistybės diržai, nors ir simboliniai, šiuo metu yra populiaresni nei buvo bet kokiais kitais laikais.
Tiesa, su Renesansu skaistybėms diržams neatėjo galas. XVIII amžiuje prasidėjo kova su masturbacija.
Buvo manoma, kad masturbacija išveda jaunus žmones iš kelio ir atitolina juos nuo Dievo. Kai kurie religingi žmonės net tikėjo, kad masturbacija gali sukelti nepagydomas ligas, todėl visomis išgalėmis stengėsi užkirsti kelią užsiimti savęs tenkinimui.
Taigi, skaistybės diržais imta saugoti paauglių dorovę. Na, taip bent jau buvo manoma – tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, tai sukeldavo tik fizines kančias ir sveikatos problemas.
