X amžiaus įtvirtinimai buvo rasti septynių metrų gylyje po žeme Ostrów Tumski rajone, kai prieš statant naują daugiabučių bloką buvo atliekami archeologiniai teritorijos tyrimai.
Pastatyti iš medžio, akmens ir smėlio gynybiniai įtvirtinimai tuometiniais standartais turėjo būti įspūdingi: teigiama, kad jų storis siekė 40 metrų, o aukštis -12 metrų, kas yra didžiausias tokio tipo įtvirtinimais Lenkijoje.
Naudodami šiuolaikines dendrochronologijos ir fotogrametrijos technologijas mokslininkai galėjo nustatyti tikslų radinių amžių: pasirodo, gynybinis statinys pastatytas tarp 968 ir 1000 metų.
Atsižvelgiant į tai, kad tokias pylimus turėjo tik svarbesnės gyvenvietės ir kad Poznanės gynybinę infrastruktūrą sudarė trys sujungti žiedai, panašu kad miestas galėjo būti pirmoji šalies sostinė – o ne netoliese esantis Gniezno miestas, kaip manyta anksčiau.
„Iki šiol buvo galvojama, kad Poznanė yra antraeilės svarbos gyvenvietė, – sako vietoje dirbantis vyriausiasis archeologas Antonis Smolińskis. – Tačiau atsižvelgiant į masyvių gynybinių sienų atradimą, šis teiginys yra labai abejotinas. Ankstyvųjų viduramžių miestas iš tikrųjų buvo strateginis centras ir po Lenkijos apsikrikštijimo, tai buvo Mieško I sostinė“.
Apie Miešką I
Karalius Mieško I (lenk. Mieszko I, apie 922 ar 935 m. – 992 m.) buvo lenkų kunigaikštis ir pirmasis istorinis Lenkijos valdovas, Piastų dinastijos atstovas, legendinio Zemomyslo sūnus ir Lesteko anūkas.
Apsikrikštijo 966 m., tikriausiai įtikintas savo pirmos krikščionės žmonos arba norėdamas išvengti konfrontacijos su Šventąja Romos imperija vakaruose. 968 m. Poznanėje įkūrė pirmąją katedrą (šv. Petro), priklausiusią Magdeburgo arkivyskupijai – tai ir laikoma Lenkijos krikštu.
Karalius iškilo kovodamas prieš volyniečių ir veletų gentis bei jų sąjungininką ir Saksonų grafą Vichmaną. 962 m. pradėjo valdyti teritoriją, vėliau gavusią Didžiosios Lenkijos vardą.
Daugiausiai kariavo Baltijos pajūryje, teritorijoje, vėliau pavadintoje Pamariu (Pomeranija).
Susiję straipsniai
986 m. mirus Šventosios Romos imperatoriui Otto II, kiek padvejojęs jis prisiekė lojalumą Šventosios Romos imperatoriui Otto III ir padėjo jam kovoti prieš Polabijos slavus. Pagal vėlesnius Romos popiežiaus įrašus, jis padovanojo valstybę popiežiui ir mainais gavo ją kaip popiežiaus suteiktą feodą.
1999 m. lenkų archeologai Poznanėje atrado Mieško rūmus.
Parengta pagal „The First News“.