Vasara išeina su trenksmu: kaip žaibuojant nelikti be ryšio

Paskutinę vasaros savaitę meteorologai žada trumpalaikes liūtis su perkūnija. Ir nors žaibai šią vasarą Lietuvoje trankėsi ne kartą, anaiptol ne visi žmonės žino, kaip elgtis žaibuojant, kad būtų saugūs patys ir apsaugotų savo namų įrenginius.

 Nors žaibai šią vasarą Lietuvoje trankėsi ne kartą, anaiptol ne visi žmonės žino, kaip elgtis žaibuojant, kad būtų saugūs patys ir apsaugotų savo namų įrenginius.<br> 123rf nuotr.
 Nors žaibai šią vasarą Lietuvoje trankėsi ne kartą, anaiptol ne visi žmonės žino, kaip elgtis žaibuojant, kad būtų saugūs patys ir apsaugotų savo namų įrenginius.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 24, 2020, 2:19 PM, atnaujinta Aug 24, 2020, 2:19 PM

„Žaibų sezonu tinklo ir įrangos gedimų skaičius, lyginant su kitais mėnesiais, išauga 2–3 kartus. Dažniausiai žaibai sugadina operatoriaus įrangą klientų namuose, nors neišvengiame gedimų ir tinklo infrastruktūroje. Žaibus ypač traukia mobiliojo ryšio stotys, taip pat jie daug žalos pridaro varinei tinklo infrastruktūrai“, – sako „Telia“ paslaugų ekspertas Giedrius Žilinskas.

Paneigdamas gajausius mitus apie žaibus, G. Žilinskas pateikia patarimų, kaip elgtis atidundant audros debesims:

1. Mitas: žaibas du kartus ten pat netrenkia.

„Žaibai į tą pačią vietą trenkia ne tik du, bet ir tris ar daugiau kartų. Tuo ne sykį įsitikino operatoriaus tinklo inžinieriai, kuriems ten pat tenka vykti ir žaibų pridarytą žalą taisyti po kelis kartus per sezoną“, – sako G.Žilinskas.

2. Mitas: žaibas trenkia tik į aukščiausią tašką.

Žaibai įprastai renkasi lengviausią kelią, taigi dažniau trenkia į aukštesnius objektus, bet taip yra ne visada – vietoje medžio jie gali pasirinkti žemę, vietoje elektros stulpo – pašto dėžutę ir t.t. Todėl žaibuojant saugiausia būti ne atviroje vietovėje, o patalpoje.

3. Mitas: žaibuojant užtenka įrenginius išjungti tik iš elektros tinklo.

Perkūnijos metu patariama nuo elektros tinklo atjungti visus nebūtinus elektros prietaisus – televizorius, kompiuterius, mikrobangų krosneles ir kitus. Taip juos apsaugosite, o po žaibų galėsite ir toliau jais saugiai naudotis.

Tačiau žaibo išlydis įrenginius gali nepataisomai sugadinti ne tik per elektros tinklą, bet ir per varinės prieigos infrastruktūrą. „Priežastis, kodėl vario technologijos yra labiau pažeidžiamos, labai paprasta – jos žaibo sukeltą elektros lauko indukcinę srovę gali gauti tiek tiesiogiai per vario infrastruktūrą, tiek per elektros tinklus. Dėl to rečiau nuo žaibų kenčia miestų daugiabučių gyventojai, o dažniau – privačių namų kvartalai ir labiau nutolusios vietovės, kuriose tradiciškai yra daugiau vario infrastruktūros“, – paaiškina G. Žilinskas.

Todėl žaibuojant tinklo įrenginius – maršrutizatorius, TV priedėlius, laidinio telefono aparatus – patariama ne tik išjungti iš elektros tinklo, bet ir atjungti interneto ar telefono ryšio kabelį. Tiesa, šviesolaidžiu (nepainiokite su žaibolaidžiu!) elektra nekeliauja, taigi šviesolaidžio kabelių atjunginėti nebūtina. operatoriaus atstovas priduria, kad šiuo metu yra kuriamas sisteminis įrankis, kuris padės operatyviai nustatyti žaibavimo metu padarytus nuostolius ir atstatyti sutrikusias paslaugas klientams. Be kita ko, ši sistema aptiktų dėl žaibavimo sugedusius maršrutizatorius ir per kurjerius pristatytų naują įrangą operatoriaus klientams tiesiai į namus.

4. Mitas: žaibus traukia mobilieji telefonai ir ausinės. Smulkūs metalo turintys daiktai – tokie kaip mobilusis telefonas ar ausinės – turi itin mažą įtaką tam, kur trenks žaibas. Vis dėlto su telefonu ir ausinėmis ar be jų, lauke per perkūniją būti nesaugu. O namuose tiek skambinti, tiek naršyti mobiliuoju ar klausytis muzikos galite drąsiai. Užtat varinės infrastruktūros internetu, TV paslaugomis ir laidiniu namų telefonu dėl jau minėtų priežasčių patartina laikinai nesinaudoti.

5. Mitas: palapinėje taip pat saugu, kaip automobilyje.

Jei užklupo audra, o greta nėra jokio pastato, kur galėtumėte pasislėpti, saugiausia vieta – automobilis metaliniu stogu. Net jei žaibas į jį trenktų, elektros srovė keliaus jo metaliniu rėmu, kol pasieks žemę, aplenkdama viduje esančius keleivius. Svarbiausia neliesti jokių metalinių automobilio dalių, nesinaudoti elektronika. Beje, žmonės klaidingai tiki, kad nuo žaibo automobilyje saugo guminės padangos – žaibo išlydis yra toks galingas, kad padangos jam ne kliūtis. Todėl, pavyzdžiui, kabrioletas nuo žaibo neapsaugos.

Užtat palapinė yra bene blogiausias pasirinkimas. Negana to, kad ji gali būti aukščiausias objektas lygioje pievoje, netoliese trenkus žaibui jus nupurtyti gali ir žeme keliaujanti elektros srovė.

6. Mitas: jei nustojo lyti, į lauką eiti saugu. Net jei lietus liovėsi ir audros debesys traukiasi, neskubėkite į lauką – žaibai dažnai trankosi audros pakraščiuose. Pasitaiko net atvejų, kai žaibas trenkia už 10–15 kilometrų nuo lietų nešančio debesies.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.