Slapukai – palengvina darbą, bet kelia pavojų asmeniniams duomenims

Deja, bet šiandien išvengti slapukų (angl. cookies) neįmanoma. Kiekvieno apsilankymo naujoje svetainėje metu iššoka pranešimas, prašantis jūsų patvirtinti slapukus, tai yra duoti leidimą sekti jūsų veiksmus svetainėje.

Slapukai – palengvina darbą, bet kelia pavojų asmeniniams duomenims.<br>Organizatorių nuotr.
Slapukai – palengvina darbą, bet kelia pavojų asmeniniams duomenims.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 27, 2020, 8:38 AM, atnaujinta Aug 27, 2020, 8:38 AM

Internetiniai slapukai, tai nedideli failai, kuriuos į jūsų naršyklę instaliuoja svetainės, norėdamos sekti jūsų veiklą naršyklėje ir išsaugoti tam tikrą informaciją apie jus.

Slapukai, buvo sukurti tam, kad padėtų atpažinti vartotojus. Jų pradinis tikslas buvo pagerinti vartotojo patirtį naršant, o ne rinkti informaciją rinkodariniais tikslais.

Pagal paskirtį dažniausiai naudojami slapukai yra būtinieji, analitiniai, funkciniai ir reklaminiai, kitaip vadinami – trečiųjų šalių slapukai. Vartotojui labiausiai reikalingi būtinieji ir funkciniai slapukai, nes jie užtikrina sklandų svetainės veikimą.

Pagal Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. gegužės 4 dieną patvirtintas gaires kiekvienos svetainės administratoriai yra įpareigoti supažindinti lankytojus su svetainės slapukų politika ir reikalauti aktyvaus sutikimo, tuo atveju, jei naudojami ne tik techniniai slapukai.

Tačiau Mykolo Romerio universiteto profesorius, viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas Dr. Darius Štitilis pastebi, kad nepaisant esančių apribojimų, daugybė svetainių jų vis tiek nesilaiko.

„Nors svetainių, kurios iš viso nenaudoja slapukų pranešimų mažėja, dauguma internetinių svetainių vis dar renka slapukus su numanomu sutikimu.

Pavyzdžiui, svetainėje pasirodo pranešimas „tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su naudojamais slapukais ar slapukų politika“, tačiau, kaip rodo naujai susiformavusi praktika, slapukų rinkimui tokių numanomų sutikimų nepakanka ir tokie sutikimai gali būti pripažinti negaliojančiais“, – pasakojo D.Štitilis.

„Sutikimas dėl slapukų įrašymo turi būti išreikštas aktyviu vartotojo veiksmu, tai reiškia, kad jis pats turi pasirinkti kokius slapukus leidžia naudoti naršymo metu.

Todėl slapukai turi būti atskiriami pagal savo atliekamas funkcijas ir kiekvienai slapukų kategorijai turi būti gautas atskiras subjekto sutikimas.

Išimtis dėl sutikimo gavimo taikoma būtiniesiems slapukams, tačiau subjektas vis tiek turi būti informuojamas apie jų egzistavimą ir naudojimo tikslą“, – sakė profesorius.

Dažniausiai naršytojai nesigilina į slapukų politikos taisykles, spaudžia „sutikti“ ir tęsia savo darbus. Nusprendus, jog nesutinkate, kad svetainė įsimintų informaciją apie jus, slapukų galite atsisakyti ir naršyti toliau.

Tačiau dalis svetainių gudriai apeina šį lankytojų žingsnį, neleisdamos lankytojams naršyti svetainėje, jei jie nepriima slapukų.

Sutikus, kad naršyklėje būtų naudojami slapukai, jie įsimena jūsų naršymo įpročius: kokiuose puslapiuose lankotės, kiek laiko trunka vienas apsilankymas, kokia kalba lankytojas pageidauja gauti informaciją ir panašiai.

Nors daug kas slapukus vertina, kaip absoliučiai nereikšmingą svetainės elementą, jie gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių internete naršančio asmens patirčiai.

„Slapukai vartotojui padeda greičiau ir lengviau gauti reikiamą informaciją apie dominančias prekes bei paslaugas, tačiau jie neretai kelia riziką privatumui. Jei vartotojas neperskaito slapukų politikos ir sutinka su visais slapukais, šio asmens duomenys gali būti panaudoti tikslais, apie kuriuos vartotojas nenumano“ – komentavo Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Vartotojui slapukai gali būti naudingi tuo, kad svetainės turinį jie pakoreguoja atsižvelgiant į jo poreikius.

Pavyzdžiui, jei lankytojas lankosi internetinėje drabužių parduotuvėje, jis matys prekes, kurios aktualios jam, taip pat, net išjungęs internetinę parduotuvę, gaus pasiūlymus lankytos parduotuvės prekėms, nuolaidas.

Slapukai taip pat padeda įsiminti tokią svarbią informaciją apie naršytoją, kaip prisijungimo vardas, adresas, slaptažodis ar duomenis apie mokėjimus.

Ši funkcija praverčia tiems, kurie linkę slaptažodžius pamiršti ar tam tikroje svetainėje lankosi dažnai ir nenori kiekvieną kartą iš naujo įvedinėti savo duomenų.

Daugiausiai diskusijų ir nerimo dėl duomenų apsaugos kelia trečiųjų šalių slapukai. Jie padeda svetainėms rinkti informaciją apie ilgalaikius vartotojų naršymo įpročius ir pritaiko svetainėje pateikiamą informaciją kiekvienam vartotojui.

2020 metų pradžioje „Google“ atstovai paskelbė, kad palaipsniui šių slapukų naudojimo „Chrome“ naršyklėje atsisakys, panašių veiksmų imasi ir kitų naršyklių kūrėjai.

Dr. Dariaus Štitilio nuomone internetiniai slapukai šiandien tampa tam tikra atgyvena.

„Panašu, kad dėl griežtų ribojimų slapukai svetainių kūrėjams nebėra tokie aktualūs, nes pagal naujausius reikalavimus, kai yra reikalingas aktyvus sutikimas dėl slapukų, gana maža dalis vartotojų duoda sutikimus. Dėl to interneto svetainių savininkai negali tvarkyti asmeninių duomenų tiesioginės rinkodaros tikslu ta apimtimi, kuria norėtų“.

Profesorius Štitilis prognozuoja, kad artimiausiu metu slapukų gali būti visiškai atsisakyta, kaip atgyvenusios rinkodaros priemonės, o juos tokiu atveju turėtų pakeisti kitos technologijos, kurios geriau atitinka dabartines realijas.

Vis dėlto Štitilis atkreipia dėmesį, kad slapukų naudojimas išlieka aktualus, be to, reikia nepamiršti, kad slapukų naudojimas aktualus ne tik interneto tinklapiuose, bet ir mobiliosiose aplikacijose.

„Vis daugiau interneto vartotojų naudojasi mobiliomis aplikacijomis, kurios taip pat gali kelti pavojų vartotojų privatumui.

Ši rizika kyla dėl mobiliuosiuose įrenginiuose esančių jutiklių, saugomų duomenų, skirtingų tipų identifikatorių naudojimo ir išplėstinės vartotojų stebėjimo galimybės.

Tad vartotojai, turėtų atsakingai rinktis tiek svetaines kuriose lankosi, tiek mobilias aplikacijas, kuriomis naudojasi telefone“, – patarė Dr. D.Štitilis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencija