Paviešinti iki šiol nematyti „Caro bombos“ vaizdai – tai buvo galingiausia visų laikų atominė bomba

1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą RDS-220, dar vadinamą „Caro bomba“. Sprogimas buvo toks stiprus, kad žmonės ji pajuto būdami net ir už 700 km. O dabar Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ išplatino naujus, dar nematytus „Caro bombos“ bandymo vaizdus.

 1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą RDS-220, dar vadinamą „Caro bomba“.<br> Stop-kadras
 1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą RDS-220, dar vadinamą „Caro bomba“.<br> Stop-kadras
 1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą RDS-220, dar vadinamą „Caro bomba“.<br> Wikimedia commons
 1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą RDS-220, dar vadinamą „Caro bomba“.<br> Wikimedia commons
 „Caro bomba“ svėrė 27 tonas. Jos ilgis siekė 8, skersmuo – 2,1 m. Vien parašiutas, ant kurio ji turėjo pakibti, svėrė apie 800 kg.<br>  Wikimedia commons
 „Caro bomba“ svėrė 27 tonas. Jos ilgis siekė 8, skersmuo – 2,1 m. Vien parašiutas, ant kurio ji turėjo pakibti, svėrė apie 800 kg.<br>  Wikimedia commons
 Kas būtų, jei Caro bomba būtų numesta ant Vilniaus. NUKEMAP skaičiavimais, ji pareikalautų 589 210 aukų, o sužeistųjų būtų dar 10 220.<br> NUKEMAP iliustr.
 Kas būtų, jei Caro bomba būtų numesta ant Vilniaus. NUKEMAP skaičiavimais, ji pareikalautų 589 210 aukų, o sužeistųjų būtų dar 10 220.<br> NUKEMAP iliustr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 28, 2020, 2:49 PM, atnaujinta Aug 28, 2020, 2:52 PM

RDS-220 bomba pradėta kurti dar 1956 metais. Iš pat pradžių buvo nuspręsta, kad tai bus galingiausia vandenilinė bomba pasaulyje. Tai buvo ir propagandinis, ir rimtas karinis sprendimas. 100 TNT megatonų užtaisas gali sugriauti iš esmės bet kokį miestą. 1961 metais bomba buvo užbaigta. Jos galia siekė 50 megatonų, – iki tol galingiausias branduolinis užtaisas buvo amerikiečių TX-21, kurio galia siekė 14,8 megatonos.

„Caro bomba“ svėrė 27 tonas. Jos ilgis siekė 8, skersmuo – 2,1 m. Vien parašiutas, ant kurio ji turėjo pakibti, svėrė apie 800 kg.

Spalio 30 dieną specialiai tam paruoštas „Tupolev Tu-95V“ išmetė caro bombą virš Naujosios Žemės, į šiaurę nuo poliarinio rato. Bomba buvo tokia didelė, kad „Tu-95V“ bombų skyriaus durys buvo tiesiog pašalintos – ji netilpo į vidų. Lėktuvą pilotavo majoras Andrejus Durnovcevas, šalia skrido ir viską filmavo „Tu-16“. Abu lėktuvai buvo nudažyti specialiais karštį atspindinčiais dažais, tačiau tuomet bandymo vykdytojų išgyvenimo tikimybė vis tiek buvo įvertinta tik 50 proc.

Minėtas parašiutas sulėtino bombos kritimą – tai leido bombonešiui pasitraukti apie 45 km tolyn nuo sprogimo vietos. „Caro bomba“ buvo išmesta maždaug 10,5 km aukštyje ir sprogo būdama 4 km aukštyje virš žemės paviršiaus. Tuo metu „Tu-95V“ buvo nuskridęs 39, „Tu-16“ – 53,5 km nuo bandymo vietos.

Sprogimo banga neišvengiamai pavijo bombonešį ir jį stipriai supurtė. Lėktuvas blaškėsi krisdamas žemyn apie 1 km, tačiau pilotas atgavo jo kontrolę. Buvo manoma, kad ugnies kamuolys pasieks žemę, tačiau pati sprogimo banga, atšokusi nuo žemės paviršiaus, išlaikė ugnies kamuolį ore. Jo skersmuo siekė apie 8 km.

Grybo formos debesis pakilo į 67 km aukštį ir turėjo 95 km pločio kepurę. Netoli sprogimo zonos buvę kaimai buvo visiškai sugriauti, kaip ir buvo planuota. Už 270 km buvęs stebėtojas per tamsintus akinius pamatė šviesos blyksnį ir netrukus veidu pajuto šilumos bangą. Skaičiuojama, kad trečiojo laipsnio nudegimai žmones būtų paveikę net 100 km atstumu nuo sprogimo vietos.

Diksono gyvenvietėje už 700 km žmonės pajuto drebinančią sprogimo jėgą. Tiesą sakant, net ir Norvegijos bei Suomijos šiaurėje dužo langai. Vėliau apžiūrėta sprogimo zona atrodė „išlyginta, iššluota ir nulaižyta taip, kad atrodė lyg ledo arena“.

JAV iš karto pasmerkė bandymą kaip pavojingą ir nereikalingą. O kaip galėjo nepasmerkti? Numesta ant Vašingtono, „Caro bomba“ būtų pražudžiusi mažiausiai 2,2 milijonus žmonių. Realistiškai – daug daugiau, net nekalbant apie žmones, kurie mirtų dėl užterštų teritorijų ir sugriautos infrastruktūros. Tiesa, per „Caro bombos“ bandymą niekas nežuvo.

1963 metais pasirašyta tarptautinė sutartis uždraudė branduolinius bandymus. Taigi, bent jau viešai tokie ginklai nebėra kuriami. „Caro bomba“ buvo vienintelė tokio galingumo termobranduolinė bomba. Ji buvo tokia didelė, kad tuo metu Sovietų Sąjunga net nebūtų radusi būdų pristatyti ją į JAV teritoriją.

Dabar „Rosatom“ 75 metų branduolinių tyrimų jubiliejaus proga paviešino filmą, kuriame matomi iki šiol neviešinti „Caro bombos“ bandymo vaizdai:

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.