Darbdavio meškos paslauga: nelegali programinė įranga

Įsidarbinus naujoje darbovietėje gaunate ne tik naujas pareigas, bet ir naujas darbo priemones. Jei jūsų darbo procesai vyksta naudojantis kompiuteriu, tuomet darbdavys privalo suteikti ir jį. Darbovietė turi suteikti ne tik patį daiktą, bet ir jame esančią programinę įrangą, reikalingą darbui atlikti. Deja, vis dar pasitaiko situacijų, kai, siekiant sutaupyti, versle naudojama nelegali programinė įranga, kuri gali būti rizikinga ir įmonės, ir darbuotojo duomenims.

 Darbdavio meškos paslauga: nelegali programinė įranga.
 Darbdavio meškos paslauga: nelegali programinė įranga.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 3, 2020, 8:10 AM, atnaujinta Aug 31, 2020, 11:43 AM

It žibalo į ugnį įpylė ir karantinas, paskatinęs darbą iš namų. Kad nuotolinis darbas vyktų sklandžiai, buvo reikalinga ir nauja programinė įranga, o virtualūs susitikimai ar kolektyviai redaguojami dokumentai tapo neišvengiama praktika. Bet ne visos įmonės buvo pasiruošusios už tai mokėti papildomai, taip tik pastatydamos save į kibernetinių atakų taikiklį.

„Microsoft Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad net kas septintas lietuvis nėra tikras, ar jo naudojama programinė įranga buvo įsigyta teisėtai. Kai apie tai ne visada susimąstome savo kasdienybėje, tuomet ir darbe identifikuoti nelegalią programinę įrangą yra kur kas sudėtingiau.

Kita vertus, kone visi apklausos dalyviai suvokė, kad nelegali programinė įranga kelia riziką jų ar įmonės duomenimis.

„Svarbu suprasti, kad nelegalios programinės įrangos naudojimas didina riziką patirti dar didesnių nuostolių: prarasti įmonės konfidencialius dokumentus, klientų asmens duomenis. Už tai gresia ne tik finansinės baudos, bet ir teisinė atsakomybė. Tokios įrangos naudojimas, nereikia nė sakyti, griauna ir organizacijos reputaciją“, – sako Saulius Skirmantas, „Bitės“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.

Vis dėlto, yra įmonių vadovų, kurių pagrindinis motyvas programinę įrangą pirkti – baudos, kurias galima gauti už nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą. Pavyzdžiui, kadastrinių matavimų paslaugas teikiančioje bendrovėje „Vandeta“, buvo nustatyti žinomų kompiuterių programų kūrėjų („Microsoft“, „Autodesk“) autorinių teisių pažeidimai. Padaryta beveik 30 tūkst. eurų žala, kurios dalį taikiu susitarimu „Vandeta“ atstovai kompensavo autorių teisių turėtojams.

Žvelgiant ne tik iš įmonės, bet ir iš darbuotojo perspektyvos, piratavimas nebėra vien moralės klausimas. Ne tik baudų išvengimas, bet ir duomenų apsauga turėtų kelti didžiausią nerimą.

„Nulaužtos“ populiarios programos iš esmės nėra saugios: įprastai jos randamos nepatikimose platformose. Vien naršymas tokio tipo svetainėse jau gali būti rizikingas. Bet rizika dar labiau kyla atsisiuntus nelegalią programinę įrangą. Jos atsisiuntimas ir instaliavimas, apeinant kompiuterio turimus saugumo ribojimus, sukelia tik daugiau papildomų rūpesčių sutaupyti siekusiam vartotojui.

Nelegali programinė įranga nesunkiai atneša kompiuterio virusų, naikinančių kaupiamą informaciją ar net ją nutekinančių trečiosioms šalims. Taip taupus moka du kartus. Ypač, kai kalba eina apie jautrią įmonės informaciją. Įmonės konfidencialūs duomenys jokiu būdu negali būti derinami su piratavimu.

Maža to, kenčia ir darbo kokybė: „Nelicencijuotos programos trikdo darbuotojų laiką – programinė įranga negali būti atnaujinama, prieinamos tik senesnės programos versijos. „Piratinės“ programos linkusios dažniau strigti, tad lėtėja įrenginių veikimo greitis, atsiranda dokumentų nesuderinamumai – visa tai gaišta darbuotojų laiką, dėl ko krenta produktyvumas bei apsunkinamas sklandus darbo planavimas“, – pastebi S. Skirmantas.

Nors intelektinė vagystė – anaiptol ne geros reputacijos ar profesionalumo ženklas bet kuriai įmonei, ne tai turėtų bauginti darbdavį. Nelegalios programinės įrangos pagalba gali būti nutekinti jautrūs verslo duomenys, arba kompiuteriu pasinaudojusio darbuotojo asmeninė informacija. Taigi, dėl naivaus siekio sutaupyti, nukentėti gali ir įmonė, ir darbuotojai, ir netgi klientai, jei ir jų duomenys laikomi sistemoje, prie kurios priegią turi ir kompiuteris su nelegalia įranga.

Sakoma, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, tad kaip darbuotojas atsiduriate panašioje situacijoje. Jei norite būti tikras, kad jūsų asmeniniai duomenys darbiniame kompiuteryje bus saugūs, turite ir patys pasidomėti kompiuterio programinės įrangos teisėtumu ir patikimumu.

Apsauga nuo nelegalios programinės įrangos priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, laisvai samdomi darbuotojai tuo turėtų pasirūpinti savarankiškai. Šiuo atveju pirmas žingsnis – kokybiška antivirusinė programa. Dažnai būtent ji blokuoja nesaugią programinę įrangą, siunčiamą iš interneto.

Savarankiškai dirbanti komunikacijos specialistė Eglė pasakoja: „Kai dirbau agentūroje, visa technika pasirūpindavo mūsų IT skyrius. Tuomet jausdavausi rami, nes žinojau, kad net ir kritinėje situacijoje yra žmonės, kurie padės atkapstyti dingusius ar sugadintus failus. Bet tik tuomet, kai pradėjau dirbti sau, supratau, koks atsakingas darbas yra technikos priežiūra. Savo kompiuteryje laikau visų klientų dažnai konfidencialius duomenis, ir jei su kokia nelegalia programine įranga įleistas virusas šią svarbią informaciją nutekintų, tai man sukeltų labai labai didelių nemalonumų. Todėl savo asmeninį kompiuterį dabar prižiūriu su padidinta atsakomybe.“

Ne mažiau svarbu yra legaliai įsigyti reikalingas aplikacijas (nuo visoms industrijoms reikalingo Microsoft Office iki specifiškesnių Adobe Suite, išplėstinių programavimo paketų ir pan.). Geriausias būdas tai padaryti – naudotis oficialių platintojų paslaugomis prekybos vietose ar internete.

Vienas iš būdų efektyviai apsisaugoti nuo nelegalios įrangos rizikų – kolegų pagalba. Pavyzdžiui, vidinėje komandoje dirbantis ir visuomet darbo metu pasiekiamas IT ekspertas – puikus pirmas kontaktas kilus greitos reakcijos reikalaujančiam klausimui. Bet kur kas tikslingiau būtų investuoti į nuolatinį visų darbuotojų švietimą kibernetinio saugumo tema. Taip padėtų išvengti ne tik šios, bet ir kitų kibernetinių grėsmių.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencija