Maisto pristatymo programėlės – inovacija ne be trūkumų

Skaitmeninės technologijos mūsų kasdienybėje atlieka vis svarbesnį vaidmenį, todėl ir išmaniųjų maisto pristatymo programėlių populiarumas nestebina. Išskirtinė vartotojo patirtis, greitas bei efektyvus pristatymas, centralizuota platforma – inovacija, rodos, neturi trūkumų. Vis dėlto, nors maisto pristatymo programėlės gerokai palengvino daugybės žmonių kasdienybę, tai užkrovė didelę finansinę naštą viešojo maitinimo įstaigoms bei jų klientams.

Vidutinis komisinis mokestis, kurį nuskaičiuoja didžiosios maisto pristatymo platformos, yra vertas 30 proc. užsakymo vertės.<br> 123rf nuotr.
Vidutinis komisinis mokestis, kurį nuskaičiuoja didžiosios maisto pristatymo platformos, yra vertas 30 proc. užsakymo vertės.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Ziticity“ vadovas Laimonas Noreika

Sep 15, 2020, 11:02 AM

Brangi galimybė tęsti veiklą

Remiantis „The New York Times“ duomenimis, kiekvienas iš viešojo maitinimo įstaigos užsakytas patiekalas vartotojui gali kainuoti nuo 7 iki net 91 proc. brangiau nei valgomas vietoje. Taip nutinka naudojantis trečiosios šalies, šiuo atveju – išmaniosios maisto užsakymo programėlės, pagalba. Pastaroji nuskaičiuoja didelius mokesčius, kuriuos sumoka tiek viešojo maitinimo įstaiga, tiek ir klientas.

Problema ta, kad neseniai pasibaigęs karantinas stipriai sujaukė barų, kavinių bei restoranų veiklas, tad maisto pristatymo platformos pandemijos metu tapo tam tikru išsigelbėjimu. Įvedus saviizoliaciją, socialinio atstumo laikymąsi bei vengiant lankytis viešose vietose, viešojo maitinimo verslai atsidūrė ant finansinės krizės krašto – štai pavasarį buvo prognozuojama, kad dauguma restoranų ar kavinių iki metų galo dirbs vos puse pajėgumo. Tai reiškė milžiniškus nuostolius visam sektoriui, tapo itin sunku planuoti verslo plėtrą, strategijas ar net išlaikyti darbuotojus bei tiekėjus. Nenuostabu, kad tuo metu smarkiai išpopuliarėjo maisto pristatymo platformos, kurios leido viešojo maitinimo įstaigoms toliau tęsti savo veiklą, o valgymo restoranuose patirties išsiilgusiems žmonėms – mėgautis mėgstamais patiekalais savo namų aplinkoje.

Vis dėlto, toks bendradarbiavimas buvo ir tebėra nelygiavertė partnerystė. Restoranai minėtoms platformoms sumoka didelius mokesčius nuo pardavimų, o papildomi pristatymo mokesčiai atitenka klientams, likusiems namuose. Štai vidutinis komisinis mokestis, kurį nuskaičiuoja didžiosios maisto pristatymo platformos, yra vertas 30 proc. užsakymo vertės – taigi, klientui užsakius patiekalų už 20 eurų, maitinimo įstaigai lieka vos 14. Nesunku suprasti, kad ilguoju periodu tokia strategija nėra naudinga.

Nauji klientai atsiperka ne visuomet

Įsivaizduokime neretą situaciją maitinimo versle: populiarus gastrobaras, nepriklausantis jokiam didesniam viešojo maitinimo įstaigų tinklui, susiduria su pandemija, kuri atima absoliučią daugumą klientų. Paprasčiausia alternatyva, norint išlaikyti verslą net ir sunkmečiu – bendradarbiavimas su maisto pristatymo programėlėmis. Vis tik jose gastrobaras dėl klientų dėmesio turi konkuruoti su visais kitais restoranais. Tai sunkiai atneša papildomą pelną, nes konkurencija, kaip ir papildomi mokesčiai, dideli.

Žinoma, ir maisto pristatymo platformos patiria išlaidų, nes joms reikia išlaikyti darbuotojus, pačią platformą ir dar sumokėti mokesčius. Vis dėlto, šios sąlygos yra mažiau naudingos kitai pusei. Mat, nors patogus maisto užsakymas bei pristatymas gali pritraukti naujų klientų, viešojo maitinimo įstaigai tai atsiperka ne visuomet, o klientai išleidžia papildomai – to galėtų būti išvengta, jei maistas būtų valgomas vietoje arba tiesiogiai pasiimtas išsinešti. Maisto pristatymą į namus gali organizuoti ir patys restoranai, tačiau smulkiajam verslui, kuris dar nėra populiarus, tai gali kainuoti per brangiai. Tad susidaro tarsi uždaras ratas.

Ieškoti maisto pristatymo alternatyvų

Reikėtų pabrėžti, kad tokia ekosistema viešojo maitinimo įstaigoms yra žalinga, o verslo modelis – netvarus. Dėl to kyla kainų burbulo bei nuostolių atsiradimo rizika, o su tuo – ir nauji finansiniai sunkumai viešojo maitinimo įstaigoms.

Vis dėlto šioje situacijoje yra išeitis – viešojo maitinimo įstaigos gali peržvelgti savo prioritetus ir ieškoti naujų alternatyvų maisto pristatymui į namus. Pavyzdžiui, atsiranda vis daugiau platformų, suteikiančių viešojo maitinimo įstaigoms tam tikrą autonomiją. Tai reiškia, kad restoranai gali susikurti savo e. komercijos platformą (naudojantis „GloriaFood“, „Shopify“ ar „Wix“) ir kviesti klientus pirkti tiesiogiai iš jų. Tai ir toliau leistų klientams mėgautis patiekalais juos užsisakant patogiai bei greitai, tačiau būtų sutaupyta išlaidų, skirtų didžiųjų platformų komisiniams mokesčiams.

Taip pat neverta dėti lygybės ženklo tarp maisto pristatymo partnerio bei neadekvačios mokestinės sistemos. Kol didieji rinkos žaidėjai pelnosi krizę išgyvenančių maitinimo įstaigų sąskaita, populiarėja ir maisto išvežimo į namus platformos, kurios veikia kitokiu principu – vietoj komisinių mokesčių yra perkama tam tikra logistikos paslauga su tvaria kainodara. Tai gali ne tik paskatinti daugiau viešojo maitinimo įstaigų patikėti savo maisto pristatymą šioms platformoms, tačiau ir praplėsti vartotojų pasirinkimą. Be to, tokia opcija gali leisti maisto pristatymo paslaugą teikti įvairiems kainos segmentams atstovaujantiems restoranams bei kavinėms.

Idealus metas pokyčiams

Išsivaduoti nuo minėtų didelių komisinių mokesčių dabar yra palankus laikas. Nors nemažai viešojo maitinimo verslų baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos, tai yra idealus metas eksperimentuoti bei atrasti naujas galimybes, kurios klientams užtikrins nepakartojamą maisto patirtį.

Platforma su specialia integracija, sukurta vos per vieną vakarą, – tai lengvas bei patogus būdas pakylėti restoranų verslą į naują lygmenį. Taigi, nebijokime daugiau autonomijos ir įvairovės: kiekviena maitinimo įstaiga gali suteikti šansą valgyti bet kur, bet kada ir už priimtiną kainą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.