Kas ir kur gali bandyti 5G
Pagrindinis apribojimas – ryšys veikia tik keliose trijų didžiausių Lietuvos miestų vietose. Vilniuje – Gedimino prospekte ir prie „Panoramos“, Kaune – Senamiestyje, o Klaipėdoje – Laisvojoje ekonominėje zonoje.
Taip pat, bandyti ryšį kol kas gali ne visi „Telia“ klientai. Pirmasis apribojimas – testuoti kol kas įmanoma tik naudojantis 13 įrenginių:
- „Xiaomi Mi 10t Lite“, „Xiaomi Mi 10t Lite“ „Xiaomi Mi 10t Lite“
- „Huawei P40“, „Huawei P40 Pro“
- „OnePlus 8“, „OnePlus 8T“, „OnePlus 8 Pro“
- „Sony Xperia 5II“, „Sony Xperia 1 II“
- „Nokia 8.3 5G“
- modemais „ZTE MC801A“, „Huawei 5G CPE PRO H112-372“
Kitiems telefonams, kad ir palaikantiems 5G standartą („Samsung S10“, „Samsung S20, „iPhone 12“) „Telios“ 5G tinkle kol kas palaikymas nesuteikiamas.
Be to, 5G veiks tik tiems operatoriaus klientams, kurie turi šiuos planus: „Mobilus Neribotai“, „GO XL“, „GO FREE“ (privatiems) ir „PRO Plius Neribotai“ bei „Connect PRO Neribotai Plius“ (verslui). Visiems, kurie naudoja ne neapribotą duomenų paketą, reikės užpildyti prašymą, kurį galima rasti čia.
Tačiau duomenys šių planų vartotojams 5G tinkle nebus skaičiuojami.
Šiuose trijuose miestuose 5G tinklui dabar naudojamas 3,5 GHz dažnis.
Kada 5G taps prieinamu visiems?
Kitiems vartotojams teks šiek tiek palaukti – kaip sakė Ryšių Reguliavimo Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas, 700 MHz dažnių aukcionas turėtų įvykti šių metų pabaigoje, tad pirmuosius komercinius dažnius šiame spektre 5G operatoriai (t. y. ne vien „Telia“) greičiausiai įjungs kitų metų vasarį.
Lietuvoje (ir Europoje) 5G ryšys bus teikiamas trimis pagrindiniais dažnių spektrais: 700 MHz (už miesto ribų), 3,5 GHz (miestuose) ir 26 GHz. Pristatymo metu daugiausia buvo kalbama apie pirmus du.
Ne paslaptis, kad 5G plėtra Lietuvoje užtruko dėl kaimynų ir jų naudojamų dažnių. Kaip sako M.Žilinskas, dėl 700 MHz dažnių su Rusija ir Baltarusija jau susitarta (tiesa, Baltarusijoje dar veikia kelios televizijos stotys, kurios trukdytų Vilniaus rajonui, tačiau vasarą jos bus išjungtos), tačiau kova dėl 3,5 GHz dažnio dar nebaigta.
Tačiau vis dėlto į susidariusią situaciją „Telios“ Technologijų infrastruktūros vadovas Andrius Šemeškevičius teigia žiūrintis optimistiškai: pasienyje, kur susikirstų Lietuvos 5G dažniai ir Rusijos bei Baltarusijos kariniai dažniai, dėl 700 MHz dažnių spektro jau sutarta, o didelių miestų, kuriuose planuojamas naudotis 3,5 GHz dažnis – nėra. Na o galiausiai – mažėjant 3G ir 4G vartotojų, dalį šio ryšio dažnių galima būtų perleisti 5G dažniui.
Kaip pasakojo M.Žilinskas, 700 MHz dažnių aukcionas turėtų įvykti dar šiemet, 3,5 GHz – pirmąjį kitų metų ketvirtį, o 26 GHz – 2022 metais.
Tad apibendrinant – komercinės 5G plėtros pradžios galima būtų tikėtis kitų metų vasarą.
Lietuviai 5G vertina gerai
Kaip pristatymo metu minėjo „Telia“, Lietuvoje įvykdyta apklausa parodė, kad Lietuvoje 5G technologija yra visai neblogai žinoma. Tačiau kad gerai išmano šią technologiją, apie save gali pasakyti gerokai mažiau, nei vidutiniškai europiečių. Geriausiai susipažinę su technologija yra 18-34 metų asmenys.
Paklausus, kaip lietuviai vertina 5G, rezultatai atrodo optimistiškai: 60 proc. apklaustųjų vertino teigiamai ar labai teigiamai – kas yra 10 proc. daugiau nei EU vidurkis.
Labiau neigiamai, nei teigiamai 5G technologiją vertina apie 10 proc. lietuvių, o griežtai neigiamai apie 5G galvoja tik 3 proc. apklaustųjų.
Be abejo, didžiausias nerimas, supantis penktosios kartos mobilųjį ryšį – jo galima įtaka žmogaus organizmui ir sveikatai. Tačiau dėl šių nuogąstavimų A.Šemeškevičius pastebi, kad 5G bus kaip tik sveikesnė technologija: jis naudos mažiau energijos, skleis mažiau bangų – be to, 5G tinklas prisitaiko prie vartojimo, ir resursus nukreipia ten, kur padidėja duomenų sunaudojimas, o ne visada spinduliuoja į visas puses.
Kam to 5G išvis reikia?
Žinoma, tai dar vienas populiaresnių 5G skeptikų klausimų. Tačiau šiuo atveju reikia prisiminti istoriją: lygiai toks pats klausimas buvo keliamas tiek apie 4G ryšį, tiek apie šviesolaidį – o dabar (t. y. ypač per karantiną, kai iš namų neretai dirba ir visa šeima) klausimų, kam namuose reikia bent kelių dešimčių megabitų ryšio, klausimų nebekyla.
5G laukia labai panaši ateitis: tai yra infrastruktūra, ant kurios bus statomos kitos technologijos ir paslaugos – tame tarpe ir tokios, kurios šiandien dar neegzistuoja, ar apie kurias dar tik kalbama.
Štai Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtros vadovas Vaidas Velykis pasakoja, kad LEZ padengus 5G ryšiu, ten planuojama paleisti kursuoti autonominį autobusą (galima spėti, panašų į tą, apie kokį jau anksčiau yra rašęs lrytas.lt).
Pagrindiniai 5G ryšio privalumai – didelių duomenų kiekių pralaidumas (bendram įsivaizdavimui – vien lrytas.lt Vilniuje telefonu vykdytas greičio testas programėle „Ookla Speed Test“ vos per 6 testavimo seansus sunaudojo 10 GB duomenų) ir itin mažas uždelsimas (angl. latency).
Visa tai leis itin dideliais greičiais perduoti itin didelius duomenų kiekius – ir čia reikėtų kalbėti ne apie buitinį filmų parsisiuntimą, bet duomenų keitimąsi tarp savavaldžio transporto, galbūt kokias nors išplėstosios realybės transliacijas (ir toli gražu ne vien pramogoms, bet ir darbui – pavyzdžiui, remonto darbų atlikimui), įvairių sričių (pramoninį, medicininį ir kt.) monitoringą, robotizaciją ir taip toliau.
Bet žinoma, 5G – tai jokiu būdu ne pabaiga. Galbūt jau bus girdėjusių, kad šiuo metu, pasaulyje ir Lietuvoje tebediegiant 5G, mokslininkai jau dirba prie 6G ryšio standarto.
„Tik jis šiuo metu dar yra braižymo lentose“, – sako A.Šemeškevičius. O paklaustas, kada pasaulis galėtų pasitikti 6G ryšį, specialistas atsako tokiu pavyzdžiu: kiekviena ryšio karta keitėsi daugmaž kas dešimtmetį. Tad jei apie 5G imta rimčiau kalbėti 2018 m., 6G galima būtų tikėtis apie 2028-uosius.
