Bogusławas Rumińskis grybavo miške su dviračiu netoli savo namų mažame Jezuickos Strugos kaimelyje Lenkijoje, kai netikėtai paslydo ir netyčia suardė pomiškį. Vyras teigia, kad rankai atsidūrus po samanomis, jis suvokė, kad saujoje laiko krūvelę monetų.
Atidžiau patyrinėjus, paaiškėjo, kad tai yra šešios sidabro monetos, datuojamos karaliaus Jono Kazimiero Vazos laikais.
Tada apstulbęs grybautojas pastebėjo dar 60 monetų, išsimėčiusių aplink jį – tad susisiekė su Bydgoščiaus regiono paveldosaugos biuru ir pranešė apie neįtikėtiną radinį.
Kitą dieną jis grįžo į radimvietę su paveldosaugininkais, kurie, pasinaudoję metalo detektoriumi, rado dar septynias monetas.
Išaugus paveldosaugininkų susidomėjimu šiuo atveju, kitą dieną šioje vietoje apsilankė dar viena pareigūnų grupė – šįkart su archeologijos profesoriumi iš Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto.
Jie surado dar 13 monetų – tad dabar jų iš viso 86.
Visos monetos datuojamos XVII a. antra puse, kai Lenkiją valdė Jonas Kazimieras Vaza.
Didžiąją lobio dalį sudaro šešių grošų monetos, nors taip pat yra nemažai ir didesnės vertės monetų – tokių kaip „orta“: moneta, kurios vertė siekia 18 grašių.
Monetos datuojamos 1657–1667 m., o tai rodo, kad jos buvo nukaltos netrukus po vadinamojo „Švedų tvano“ – karų su Švedija ir Rusija, vykusių XVII amžiuje ir kėlusių sumaištį Abiejų Tautų Respublikoje.
Akademikai mano, kad monetos buvo paslėptos netrukus po jų nukaldinimo: nepaisant to, kad jos buvo stipriai pažaliavusios, kai kurios monetos atrodo taip, lyg būtų tiesiai iš monetų kalyklos.
Monetos buvo perduotos regioniniam paveldosaugos biurui, kuris ruošiasi kreiptis į Kultūros ir nacionalinio paveldo ministeriją, kad ši apdovanotų B.Rumińskį už pavyzdinį valdžios institucijų informavimą.
Atlikus restauravimo darbus, monetos bus paaukotos Jano Kasprowicziaus muziejui Inovroclave – rajone, kuriame ir buvo rastos.
Parengta pagal „The First News“.
