Kai mokykloje braižėte koordinačių plokštumas, X ir Y ašys susikirsdavo nuliniame taške. Ant tos X ašies būtų labai lengva priklijuoti ir mūsų laiko juostą, tačiau tai būtų neteisinga – nes nuliniai metai niekada neegzistavo. Nors tai gali ką nors nustebinti, šis faktas iš tikrųjų nėra toks jau keistas.
Labiausiai priimtini laiko skaičiavimo būdai per amžius keitėsi ne kartą. Dabar naudojame Grigaliaus kalendorių, kuris buvo pristatytas tik 1582 metais. Prieš tai naudotas panašus Julijaus kalendorius – Gajus Julijus Cezaris jį įvedė 45 m.pr.m.e. Kai pasikeitė laiko skaičiavimo standartai, visa prieš tai buvusi istorija turėjo būti perdėliota ant naujojo standarto laiko juostos. Tai reiškia, kad žmonės, dėliojantys praeities istorijos mozaiką, patys nusprendė, ar buvo nuliniai metai, ar nebuvo. O jų nebuvo nei Julijaus, nei Grigaliaus kalendoriuose.
Nors Grigaliaus kalendoriaus teko laukti dar visą tūkstantmetį, istorijos skirstymas į eras prieš Kristų ir po jo atsirado dar 525-aisiais mūsų eros metais – Dionizas Kuklusis (lot. Dionysius Exiguus) jį įvedė tam, kad lengviau suskaičiuotų, kada reikia švęsti Velykas. Indai nulį išrado irgi VI amžiuje, arabai jį perėmė (arba išrado iš naujo) maždaug VIII amžiuje.
Taigi, kaip jau tikriausiai supratote, 500 m. prieš Kristų ir 500 mūsų eros metus skiria 999 metai – 500 metai prieš Kristų ir 499 po jo. Šiek tiek keista, bet ta subjektyviai nubraižyta laiko juosta po -1 metų sukūrė pirmuosius metus. Tai nereiškia, kad kažkur dingo metai – jie buvo, tiesiog žmonės jų nevadino nei pirmaisiais, nei nuliniais. Pirmaisiais mūsų eros metais jie buvo pavadinti tik vėliau. Bet tai nebuvo kažkoks labai keistas sprendimas – taip ir turėjo būti.
Juk laiką matuojame ne tik metais, bet ir dienomis bei mėnesiais. Nėra nulinės savaitės dienos, nėra nulinės savaitės, nėra nulinio mėnesio. Nes kai ant stalo yra 3 kriaušės ir 3 obuoliai, vos tik atsikandate obuolio, jau valgote pirmą obuolį. Ir nesakykite, kad egzistuoja nulinė valanda – vidurnaktis žymimas 0:00, tačiau kelintą valandą įvyksta vidurnaktis? Teisingai – 12 valandą ryto.
Su trečiuoju dešimtmečiu!
Lygiai taip pat ir su dešimtmečio skaičiavimu, rašo portalas lrytas.lt: būtent 2021 sausio 1 dieną prasidėjo trečiasis XXI amžiaus dešimtmetis – o ne praėjusiais metais, ne 2020 sausio 1 dieną. Juk dešimtį skaičiuojame nuo jo pradžios, o ne pabaigos.
Žinoma, iš pirmo žvilgsnio tai atrodo painiai – todėl klausimą, kada baigiasi senas ir prasideda naujas dešimtmetis, protalas lrytas.lt uždavė dviems garsiems Lietuvos mokslininkams, profesoriams.
Adolfas Laimutis Telksnys – matematikas, informatikas, kibernetikas, habilituotas mokslų daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys bei Matematikos ir informatikos instituto darbuotojas, kuris nuspėjo išmaniojo telefono sukūrimą prieš 40 metų iki jo faktinio atsiradimo – o taip pat 1968-aisiais tiksliai nupasakojo, kaip ateityje atrodys ir veiks technologijos, kurias šiandien žinome interneto, „YouTube“, „Amazon“ ir kitais vardais.
Profesoriaus atsakymas buvo toks: „Pavyzdžiui, imkime šimtą metų. Tai šimtas pirmieji metai bus antrasis šimtmetis – kadangi jau įžygiuota į naują šimtmetį. O iki tol buvo pirmasis šimtmetis“, – aiškina profesorius. Pasak jo, lygiai tas pats ir su dešimt kartų mažesniu laiko tarpu – dešimtmečiu.
Su tuo sutinka ir Lietuvos Nepriklausomybės aktą atradęs Liudas Mažylis.
„Čia vos ne tas pats klausimas, kada baigėsi tūkstantmetis – 1999-ųjų pabaigoje ar 2000-ųjų pabaigoje – ir čia buvo dvi nuomonės. Bet pirmi, antri, treti metai… man pagal logiką antrasis dešimtmetis turėtų baigtis dvidešimtaisiais metais.
Dvidešimtmetis – nuo vieno iki dvidešimt. Bet kiti gali pasakyti – o kur tada, pavyzdžiui, dutūkstantuosius dėti? Bet tai kokie čia tada metai, nuliniai? Nėra tokių – nulinių – metų“, – portalui Lrytas.lt sakė L.Mažylis.
