Papildytoji realybė: technologija, kuri ateityje gali išstumti išmaniuosius telefonus

Esate „Pokémon GO“ žaidėjas? Naudojatės „SnapChat“? O gal renkatės baldus tik pasikonsultavę su „IKEA Place“ programėle? Visos šios programėlės naudojasi papildytosios realybės technologija. Ir nors kol kas ji primena žaidimą, pasak mokslininkų, netrukus ši technologija taps nepakeičiama visų mūsų kasdienybėje.

 Vietoj navigacijos telefone, matysime tiesiog ant kelio nubrėžtą trajektoriją ir rodykles, kurios rodys maršrutą ir galutinį tašką. <br> 123rf iliustr.
 Vietoj navigacijos telefone, matysime tiesiog ant kelio nubrėžtą trajektoriją ir rodykles, kurios rodys maršrutą ir galutinį tašką. <br> 123rf iliustr.
 Vietoj navigacijos telefone, matysime tiesiog ant kelio nubrėžtą trajektoriją ir rodykles, kurios rodys maršrutą ir galutinį tašką. <br> 123rf iliustr.
 Vietoj navigacijos telefone, matysime tiesiog ant kelio nubrėžtą trajektoriją ir rodykles, kurios rodys maršrutą ir galutinį tašką. <br> 123rf iliustr.
 Ši technologija – tarsi virtualios ir papildytosios realybės hibridas, kai vartotojas gali matyti ir sąveikauti su realiais ir sukurtais objektais vienu metu.<br> 123rf iliustr.
 Ši technologija – tarsi virtualios ir papildytosios realybės hibridas, kai vartotojas gali matyti ir sąveikauti su realiais ir sukurtais objektais vienu metu.<br> 123rf iliustr.
 LiDAR technologija atkurta 3D gatvės žemėlapis su visais šalia esančiais pastatais, objektais ir t.t. Ši lazerių technologija ‒ viena pagrindinių naudojamų ir papildytojoje realybėje, tiksliam informacijos pateikimui ant objektų ir paviršių.<br> Wikimedia commons.
 LiDAR technologija atkurta 3D gatvės žemėlapis su visais šalia esančiais pastatais, objektais ir t.t. Ši lazerių technologija ‒ viena pagrindinių naudojamų ir papildytojoje realybėje, tiksliam informacijos pateikimui ant objektų ir paviršių.<br> Wikimedia commons.
Daugiau nuotraukų (4)

Eglė Marija Ramanauskaitė

Jan 3, 2021, 8:34 AM

Papilda, virtuali ir mišri

Papildytoji realybė (angl. augmented reality) dažnai painiojama su kitomis panašiomis technologijomis, ypač – virtualia realybe (angl. virtual reality). Tačiau tarp jų yra labai svarbių skirtumų.

Žaidimuose, atrakcionuose dažnai naudojama virtuali realybė padeda sukurti visiškai naują, netikrą pasaulį į kurį vartotojas pasineria keliais jutimais – rega, klausa, net lytėjimu. Dažniausiai tam prireikia specialios virtualios realybės įrangos – akinių ir ausinių, kurie padeda vartotojui visiškai atsiriboti nuo supančios aplinkos ir panirti į dirbtinai sukurtą.

Tuo tarpu papildytoji realybė veikia kiek kaip. Šių technologijų pagrindinis tikslas – įterpti informaciją į realią vartotojo matomą aplinką taip ją papildant, praturtinant, ir padedant atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus.

Specialiais akiniais ar kita įranga natūraliai matomas vaizdas perdengiamas aktualiais, esamuoju laiku generuojamais duomenimis. Pavyzdžiui, apsiperkant parduotuvėje, tiesiog nukreipus išmanųjį telefoną į rūpimus produktus, galima ant jų matyti detalią sudėtį, informaciją apie alergenus ir t.t. Įsijungus „IKEA Place“ programėlę telefone, ir nukreipus telefono kamerą į bet kurį savo namų kampelį, galima „pastatyti“ bet kokius parduotuvėje parduodamus baldus – taip išbandant, kur namuose jie atrodytų geriausiai.

Tačiau tai, palyginus, labai paprastos technologijos. Papildytoji realybė vis tobulėja ir gali būti panaudotos daugelyje sričių – nuo automatizuoto darbuotojų apmokymo gamyklose iki neurochirurgijos.

Tuo tarpu dar daugiau galimybių žada mišri realybė (angl. mixed reality) arba „papildytoji realybė 2.0“. Ši technologija – tarsi virtualios ir papildytosios realybės hibridas, kai vartotojas gali matyti ir sąveikauti su realiais ir sukurtais objektais vienu metu.

Tinkle – visi

Pasak mokslininkų, taip, kaip dabar esame prisirišę prie interneto ir išmaniųjų telefonų, ateityje būsime susijungę į papildytosios realybės tinklą. O nebūti jo dalimi taps tikru iššūkiu.

Jau dabar esame priklausomi nuo išmaniaisiais įrenginiais pasiekiamos informacijos. Naudojamės navigacijos sistemomis, vykdome paiešką balsu, aiškinamės, kokia čia daina skamba prekybos centre ir t.t.

Tačiau ateityje visą šią informaciją mūsų regos lauke iš karto pateiks papildytoji realybė.

Vietoj navigacijos telefone, matysime tiesiog ant kelio nubrėžtą trajektoriją ir rodykles, kurios rodys maršrutą ir galutinį tašką. Eidami gatve ir dairydamiesi į praeivius, galėsime matyti tam tikrą informaciją apie juos – pavyzdžiui, jų temperatūrą, taip žinodami, kurie jų karščiuoja. Pažvelgę į horizontą, matysime perspėjimą apie artėjančią audrą, rodykle parodytą jos judėjimo kryptį, minutes likusias iki kol ji užgrius mus.

„Įsivaizduokite, jei aplink jus esančioje erdvėje, ant paviršių, galėtumėte nupiešti bet ką. Arba matyti savotiškus interneto puslapius tiesiog ore, ant objektų, atlikti juose informacijos paiešką. Nebereikės išmaniojo telefono ar kompiuterio, tai galėsite atlikti tiesiog gestais ir akių judesiais“, – sako kognityvinių mokslų daktaras ir Žmonių kompiuterijos instituto (JAV) direktorius dr. Pietro Michelucci.

Pasak jo, tai bus didžiausias technologinis pokytis mūsų gyvenimuose per artimiausius 10-20 metų. O prie šios papildytosios informacijos tinklo prisijungus, tiesiog nebegalėsime leisti sau nuo jo atsijungti. „Buvimas šio tinklo dalimi taps tiesiog išgyvenimo sąlyga, jis suteiks pranašumą prieš visus, kurie neturi tokios lengvos prieigos prie informacijos,“ – sako dr. P.Michelucci.

Kodėl ši technologija dar nėra plačiai naudojama šiandien? Atrodo pernelyg futuristiškai? Pasirodo, jog dauguma tokiai papildytosios realybės ateičiai reikalingų technologijų jau egzistuoja. Tačiau tam, kad taptų plačiai naudojamos, jos turi tapti prieinamos didesnei daliai žmonių.

Labai daug reiškia ir papildytosios realybės įrenginių dizainas. Vienas geriausių ne itin nusisekusių papildytos realybės technologijos pavyzdžių – „Google“ akiniai (angl. Google Glass). Įrenginys, susietas su išmaniuoju telefonu, tiesiog regėjimo lauke vartotojui pateikdavo informaciją, leido naudotis navigacija, skaityti žinutes, atsiliepti į skambučius ir t.t. Akiniuose įmontuota kamera galima buvo akies mirksiu – tiesiogine prasme, mirktelėjus dešine akimi – arba balso komanda padaryti didelės raiškos nuotrauką.

„Google“ akinių problemos

Tačiau „Google“ akiniai „neprilipo“ dėl daugybės priežasčių. Pasak žmogaus ir kompiuterio sąsajos mokslininkų, kai technologijos kuriamos vien dėl technologijų – o ne tam, kad išspręstų tam tikrą vartotojui aktualią problemą, dažniausiai jos tampa nereikalingomis. Juk niekas nenori nuolat nešioti akinių, jeigu jie negali atlikti nieko daugiau nei ir taip turimas išmanusis telefonas. Be to, „Google“ akiniai buvo itin brangūs, neprieinami kiekvienam. Ir nors jau egzistuoja platformos, leidžiančios įvairioms įmonėms ir pavieniams programuotojams kurti papildytosios realybės programėles (pvz. Android naudotojams – „ARCore“), naudingų, kasdieniam vartotojui aktualių programėlių kol kas sukurta dar mažai.

Svarbu ir etiniai bei duomenų apsaugos aspektai. Pasirodžius „Google“ akiniams, greitai paaiškėjo ir tokios technologijos pavojai. Jei galima akies mirksniu, niekam nepastebint filmuoti ir fotografuoti, gali būti pažeistas žmonių privatumas. Netrukus po to, kai daugiau vartotojų pradėjo naudoti „Google“ akinius, šiuos pradėjo drausti kai kurie San Francisko barai – o taip pat ir kitos įstaigos. Juk niekas nenori būti be leidimo filmuojamas pasilinksminimo vietose, ligoninėse ir kitur – nežinant kur ir kas šią medžiagą gali panaudoti.

Nepaisant to, papildytosios realybės akinius bei lęšius toliau vysto ne viena technologijų kompanija. Informacijos matymas tiesiog savo regėjimo lauke labai praplečia papildytosios realybės teikiamas galimybes. Šiuo metu egzistuojančios programėlės veikia telefonuose ir planšetėse, tačiau tai nėra pakankamai patogu. Papildytosios realybės įrenginiai turi būti patogūs, lengvi, madingi ir, žinoma, prieinami.

Esama ir tam tikrų technologinių spragų. Nors kai kurios technologijos, kaip žvilgsnio sekimas ar objektų 3D struktūrą atkurti padedantys lazeriai jau egzistuoja, tačiau technologijų įmonėms dar reikia sugalvoti, kaip tinkamai šias technologijas integruoti į papildytosios realybės akinius ir kitus įrenginius.

Ateitis – jau čia pat

Tokios technologijos kaip LiDAR – aplinkos ir objektų 3D skenavimo lazeriu technologija aviacijoje ir kosmonautikoje sėkmingai naudojama nuo septintojo dešimtmečio. Ji taip pat jau pritaikoma ir „iPhone“ telefonuose, trimačiam veido atpažinimui. Ši technologija toliau tobulinama ir netrukus galės būti panaudota tiksliam aplinkos objektų ir paviršių atpažinimui – ir ne tik telefonuose, bet ir papildytosios realybės įrenginiuose. Tai – būtina sąlyga, kad ši technologija veiktų tiksliai ir nepastebimai, o „perdengiama“ informacija būtų pavaizduota būtent ten, kur jos reikia.

Tuo tarpu į tokius įrenginius integravus žvilgsnio sekimo technologijas, bus įmanoma suteikti tik aktualią informaciją – tik apie tuos objektus, į kuriuos vartotojas tuo metu žiūri. Taip būtų išvengiama ir informacijos pertekliaus – juk nenorime vienu metu žinoti viską apie kiekvieną mus supančią aplinkos detalę – ar kad ši informacija visiškai užgožtų tikrąją aplinką.

Tiesa, „įjungti į tinklą“ tapsime ir labiau pasiekiami reklamos kūrėjams, o iš mūsų akių judesių ir vieniems ar kitiems objektams skiriamo dėmesio bus galima dar tiksliau suprasti mūsų interesus – ir dar tiksliau parinkti būtent mums skirtą reklamą.

Nepaisant galimų grėsmių, pasak dr. P.Michelucci, papildytos realybės technologijos ateityje taps net statuso simboliu. Taip pat, kaip dabar svarbu turėti naujausią išmaniojo telefono modelį, ateityje bus svarbu turėti naujausią akinių ar lęšių modelį – ir būti šio naujojo informacinio tinklo dalimi.

Nors aptartos technologijos dar nėra tobulos – ir toli gražu dar nėra pasiekiamos eiliniam vartotojui – jos jau sėkmingai naudojamos įvairiose profesionaliose srityse. Papildytoji realybė jau naudojama kariuomenėje, medicinoje, gamyboje. Todėl tikėtina, kad taip, kaip tai nutiko su GPS ir kitomis dabar plačiai naudojamomis technologijomis, papildytoji realybė netrukus taps prieinama ir pritaikyta ir kasdieniam vartotojui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.